Asmenų metų ir asmenų mėnesių skaičiavimas moksliniuose tyrimuose

Perspektyviniai tyrimai vykdomi stebint didelę žmonių grupę ilgesnį laiką, siekiant įvertinti, kaip bėgant laikui kinta sveikata ar ligų rizika. Tokiuose tyrimuose dažnai naudojama žmogaus metų ar žmogaus mėnesių sąvoka, kuri leidžia tiksliai apskaičiuoti bei palyginti surinktą informaciją.

Žmogaus metų ir mėnesių reikšmė tyrimuose

Žmogaus metai bei žmogaus mėnesiai yra matavimo vienetai, kuriais atsižvelgiama į dalyvių skaičių bei laiką, kurį kiekvienas praleidžia tyrime. Pavyzdžiui, jei 1 000 dalyvių stebimi vienerius metus, gaunama 1 000 žmogaus metų duomenų. Tą patį žmogaus metų kiekį surinktume ir tuomet, jei 100 žmonių stebėtume dešimt metų. Skirtumas – mažesnė grupė, bet ilgesnis stebėjimo laikotarpis.

Tokiu būdu mokslininkai gali rinkti tiek pat duomenų iš didesnės, bet trumpiau stebimos grupės arba mažesnės grupės, kurios stebėjimas trunka ilgiau.

Išgyvenamumo analizė ir duomenų nauda

Žmogaus metai bei žmogaus mėnesiai ypač svarbūs atliekant išgyvenamumo ar laiko iki įvykio analizes, kuriose dažnai pasitelkiamos specialios kreivės. Šie metodai padeda įvertinti, per kiek laiko tam tikras įvykis nutinka pusei tiriamųjų – pavyzdžiui, kiek žmonių per tam tikrą laiką suserga, sveiksta ar susiduria su kitais svarbiais pokyčiais.

Tokio tipo analizė buvo sukurta vertinti veiksnių poveikį gyvenimo trukmei, tačiau šiuolaikiniai mokslininkai ją taiko įvairiose srityse – nuo medicinos iki ekonomikos. Skirtingai nei kai kurie kiti metodai, išgyvenamumo analizė leidžia išskaičiuoti ir tuos dalyvius, kurie pasitraukia iš tyrimo nepasibaigus stebėjimo laikotarpiui. Jų sukaupti duomenys vis tiek įtraukiami į galutinį rezultatą, todėl gaunami tikslesni įverčiai.

Kam naudojami žmogaus metai medicinos tyrimuose

Žmogaus metų metodika dažnai naudojama tiriant lėtines ar per laiką besivystančias ligas, taip pat analizuojant užkrečiamųjų ligų, įskaitant lytiniu keliu plintančias infekcijas, eigą. Pateikiame kelis pavyzdžius:

• Vienas tyrimas nagrinėjo ryšį tarp hepatito C infekcijos ir giliųjų venų trombozės rizikos. Rezultatai atskleidė, jog hepatito C virusas padidina trombozės tikimybę, bet neturi įtakos plaučių embolijos atvejų dažniui.
• Kitas tyrimas aiškinosi, kaip dažnai žmonės, sergantys ŽIV, ilgą laiką nesuserga sunkiomis šios ligos formomis. Paaiškėjo, kad net išgyvenę dešimt metų be ligos progresavimo, dauguma jų, negydomi, ilgainiui vis tiek susirgs AIDS.
• Kitas pavyzdys – tyrimas, kuriame vertinta, ar nevaisingumą gydančios moterys su chlamidijų infekcija gali pastoti natūraliai. Pastebėta, kad chlamidijų nešiotojos be pagalbinio apvaisinimo pastoja rečiau nei neturinčios šios infekcijos.

Laiko svarba rezultatuose

Laikas – lemiamas veiksnys vertinant tokių tyrimų rezultatus. Ne tik svarbu, ar tam tikras įvykis įvyko, bet ir kiek laiko prireikė, kol jis įvyks. Pavyzdžiui, tiriant nevaisingumą, esmė ne vien ar moteris pavyko pastoti, bet ir kiek mėnesių ar metų to reikėjo palaukti.