Per didelis fizinis krūvis ir prieširdžių virpėjimo rizika

Širdies ritmo sutrikimai, tokie kaip prieširdžių virpėjimas, dažnai yra siejami su mūsų gyvenimo būdu. Pastaraisiais metais daugėjo įrodymų, kad antsvoris ir nesveiki įpročiai vaidina svarbų vaidmenį sergant šia liga. Žinoma, ne visose situacijose gyvenimo būdas lemia sutrikimą – prieširdžių virpėjimą gali sukelti ir kitos sveikatos problemos, pavyzdžiui, skydliaukės sutrikimai ar aukštas kraujospūdis.

Gyvenimo būdo pokyčiai gali pakeisti eigą

Daugelio klinikinių tyrimų rezultatai rodo, kad žmonės, turintys antsvorio ir varginami prieširdžių virpėjimo, gali gerokai pagerinti savo būklę padedami aktyvios svorio mažinimo ir sveikatingumo programos. Daugeliui pavyko sumažinti simptomus arba net visiškai atsisveikinti su šiuo širdies ritmo sutrikimu.

Be to, metant svorį keičiasi ir pati širdis – jos struktūra ir darbas tampa normalesni, todėl rečiau pasitaiko ritmo sutrikimų.

Fizinis aktyvumas: nauda ir pavojai

Tiesa, mankšta ne visada duoda tik gerą rezultatą. Fizinio aktyvumo lygis gali reikšmingai paveikti riziką susirgti prieširdžių virpėjimu. Regis, didžiausią pavojų patiria tie, kurie juda per mažai, tačiau ir per didelis ištvermės sportas gali turėti pasekmių.

• Per mažas aktyvumas: Moksliniai tyrimai ne kartą patvirtino, kad sėslios gyvensenos mėgėjai kur kas dažniau kenčia nuo prieširdžių virpėjimo. Pradėjus reguliariai sportuoti ir lavinant širdies bei plaučių pajėgumą, galima reikšmingai sumažinti širdies ritmo sutrikimų dažnį.
• Pernelyg didelis sportas: Vis daugiau duomenų rodo, kad nuolat ir ilgai užsiimantys ištvermės sportu, pavyzdžiui, maratonininkai, yra didesnėje rizikos zonoje. Tokie žmonės susiduria su kelis kartus didesne tikimybe patirti prieširdžių virpėjimą, palyginti su vidutiniškai judančiais asmenimis.

Rekomenduojamas fizinis aktyvumas

Kai norima sumažinti prieširdžių virpėjimo pasikartojimų skaičių ir jų trukmę, rekomenduojama bent 210 minučių vidutinio ar intensyvaus judėjimo per savaitę. Tai gali būti vaikščiojimas žvalgiu tempu, dviračio minimas, plaukimas ar kitos veiklos, priverčiančios šiek tiek pasitempti.

Ką tai reiškia kiekvienam iš mūsų?

Prieširdžių virpėjimo rizika nėra vienareikšmiškai susijusi su antsvoriu ar fizinio krūvio kiekiu – dalis žmonių turi natūralų polinkį šiai ligai, o tai gali sietis ir su paveldimumu. Tačiau daugeliui simptomais besiskundžiančių žmonių gyvenimo pokyčiai duoda gerą efektą. Į savo dienotvarkę įtraukus daugiau judėjimo ir pasirūpinus svorio kontrole, galima ne tik pagerinti bendrą savijautą, bet ir sumažinti širdies ritmo sutrikimų dažnį ar intensyvumą.

Svarbu pasikalbėti su gydytoju apie Jums tinkamiausius sprendimus: nuo svorio metimo iki racionalios, subalansuotos mankštos. Maži, nuoseklūs žingsniai dažnai padeda pasiekti didelį skirtumą tiek kasdienėje savijautoje, tiek širdies sveikatoje.