Laisvo disko fragmento (atskirto disko) šalinimo procedūra

Laisvas disko fragmentas, dar vadinamas sekvestruotu disku, yra viena iš stuburo išvaržos formų, kuomet disko dalis visiškai atsiskiria nuo pagrindinio disko audinio. Atsiskyręs fragmentas gali judėti aukštyn arba žemyn stuburo kanalu, dėl to simptomai gali atsirasti visai kitoje stuburo vietoje nei pradinė diskų išvarža.

Kas yra laisvas disko fragmentas?

Stuburo diskams sužalojus juosiamąsias skaidulas, kurios įprastai laiko minkštą vidinę pagrindo medžiagą – branduolį, ši medžiaga gali ištekėti už disko ribų. Kai išvarža progresuoja, atsiranda kelios jos formos, tokios kaip išsikišusi (bulging), prolapsinė, išsiliejusi (extruded) ir sekvestruota. Būtent sekvestruota arba laisva disko dalis reiškia, kad atplyšęs fragmentas visiškai atskirtas nuo likusios disko dalies.

Kokie pasireiškia simptomai?

Simptomai dažniausiai susiję su nervų šaknelių dirginimu, nes laisvas fragmentas gali spausti ar kitaip paveikti nervus tiek toje vietoje, kur fragmentas atsiskyrė, tiek toje, kur perėjo. Dažnai juntamas skausmas vadinamas radikulopatija – jis plinta į tam tikrą galūnę, priklausomai nuo to, kurioje stuburo vietoje atsidūrė fragmentas. Pavyzdžiui, atsiskyręs fragmentas kaklo srityje dažniausiai sukelia skausmą ar kitus pojūčius rankoje, o juosmeninėje – dažniausiai kojose.

Be skausmo, gali pasireikšti ir tokie nerviniai pojūčiai kaip dilgčiojimas, deginimas, elektrinio šoko jutimas. Kartais galima susidurti ir su galūnių silpnumu ar nutirpimu.

Kodėl atsiranda disko išvaržos?

Pagrindinė priežastis – išorinių disko sluoksnių įplyšimai ar susidėvėjimas. Dėl to standus disko apvalkalas nebesulaiko minkštos vidinės masės, kuri tuomet išsiveržia į išorę ir gali spausti šalia esančius nervus.

Gydymo galimybės

Nors iš pirmo žvilgsnio sekvestruota disko išvarža gali atrodyti labai rimta, dažnai nereikalinga skubi operacija. Didelė dalis pacientų puikiai pasveiksta taikant konservatyvią priežiūrą – vaistus nuo skausmo bei uždegimo, kineziterapiją ir aktyvumą pagal galimybes.

Tyrimai rodo, kad net daugiau kaip trys ketvirtadaliai tirtų asmenų visiškai pasveiko be chirurginio gydymo, nepriklausomai nuo disko išvaržos tipo. Daugeliui pacientų su sekvestruota išvarža disko fragmentai ilgainiui išnyko arba gerokai sumažėjo – tai užfiksuota vaizdinimo tyrimuose.

Kokia yra natūrali ligos eiga?

Neretai kūnas pats sugeba „atsisavinti“ atsiskyrusius disko fragmentus – procesas vadinamas rezorbcija. Imuninė sistema atpažįsta ir palaipsniui cheminiais procesais suskaldo disko audinį, todėl fragmentai ilgainiui suyra ir yra pašalinami natūraliai.

Įdomu, kad kuo labiau pažengusi disko išvarža, tuo didesnė tikimybė, jog fragmentai bus „sureguliuoti“ organizmo jėgomis. Tyrimai patvirtina, kad ekstruduoti ir sekvestruoti diskų fragmentai daug dažniau išnyksta savaime, nei tik išsikišę ar prolabuoti diskai. Dėl to pacientams, kurių išvarža pažengusi, konservatyvus gydymas dažnai atneša geresnius rezultatus.

Kokie pavojai operacijos metu?

Chirurginis gydymas ne visada optimalus sprendimas sekvestruotos išvaržos atveju. Standartinės stuburo išvaržų procedūros gali būti neefektyvios arba net pavojingos. Kai kurios minimaliai invazinės operacijos, tokios kaip perkutaninė diskektomija ar chemonukleolizė, laikomos netinkamomis arba žalingomis būtent tada, kai yra laisvas disko fragmentas.

Be to, surasti tikrąją skausmo ar kitų simptomų priežastį – atsiskyrusį fragmentą – chirurgui gali būti sudėtinga. Kai kurie specialistai įspėja, kad net ir lazerinės stuburo operacijos, tinkamos paprastoms situacijoms, netinka esant sekvestruotam diskui. Jei stuburas nestabilus dėl kitų priežasčių, operacija gali padidinti komplikacijų riziką.

Apibendrinant, laisvi disko fragmentai reiškia pažengusią stuburo išvaržos stadiją, tačiau daugeliu atvejų galima tikėtis natūralios sveikimo eigos. Dauguma pacientų pakankamai gerai sveiksta taikydami neinvazinį gydymą, o chirurginės intervencijos prireikia tik retai ir labai atsakingai įvertinus situaciją.