Chirurginių pjūvių tipai ir priežiūros rekomendacijos

Chirurginis pjūvis – tai specialiai atliekamas kūno audinių perpjovimas, kuris reikalingas tam, kad būtų pasiektos giliau esančios struktūros: organai, kaulai ar kiti audiniai. Šis veiksmas leidžia gydytojui atlikti įvairias operacijas ir tikslingai pasiekti norimą vietą. Pjūviai dažniausiai daromi labai aštriu instrumentu – skalpeliu, kuris palieka lygius audinių kraštus, todėl žaizda lengviau ir greičiau sugyja.

Pjūvio gylis ir kas iš tikrųjų pažeidžiama

Daugelis klaidingai mano, kad chirurginis pjūvis pažeidžia tik odą, tačiau iš tikrųjų dažniausiai perkerpama ne tik oda, bet ir riebalai, apatiniai audiniai, kartais net raumenys. Kai kuriais atvejais gydytojas turi pasiekti ir kaulą – jei to reikalauja operacija.

Iš pirmo žvilgsnio pjūvis gali atrodyti nedidelis, bet iš tiesų jo gylis gali būti gerokai didesnis – todėl oda gali užgyti per savaitę ar dvi, bet visiškas raumenų ir giluminės žaizdos sugijimas užtrunka kelis mėnesius. Būtent dėl to gydytojai dažnai pataria nekelti sunkių daiktų ar vengti didesnio fizinio krūvio net tuomet, kai paviršinis pjūvis atrodo jau sugijęs.

Pjūvio atlikimo būdai

Chirurginiam pjūviui atlikti gali būti naudojamas ne tik skalpelis. Gydytojai neretai taiko specialius įrankius, kurie veikia šilumos pagalba – tai elektrokoaguliacijos prietaisai. Tokiu būdu vienu metu galima ir perpjauti audinius, ir sustabdyti kraujavimą, todėl procedūra tampa saugesnė, o kraujavimo rizika reikšmingai sumažėja.

Pjūvio dydis – nuo didelių iki itin mažų

Anksčiau chirurginės operacijos dažnai buvo atliekamos per didelius, plačius pjūvius, kurie gali siekti ir daugiau nei tris colius (apie 7,5 cm) ar, priklausomai nuo situacijos, gerokai daugiau. Toks pjūvis leidžia gydytojui matyti visą operacinį lauką ir patogiai panaudoti būtinus instrumentus. Kartais, jei operacijos metu paaiškėja, kad, pavyzdžiui, pašalinamasis organas yra didesnis nei manyta, pjūvį tenka dar padidinti.

Šiuolaikinė medicina sparčiai tobulėja ir šiandien dažnai pasirenkamos minimaliai invazyvios – vadinamosios laparoskopinės – operacijos. Tokiu atveju daroma ne viena didelė, o kelios mažos (kartais nė colio nesiekiančios) skylutės, per kurias įkišami instrumentai. Tai leidžia sumažinti randus – pavyzdžiui, viena iš jų dažnai slepiama bamba. Dėl to kūnui lengviau sugyti keletą mažų pjūvių nei vieną didelį.

Kaip tinkamai prižiūrėti chirurginį pjūvį

Po operacijos pjūviui reikalinga atsargi ir švelni priežiūra – per stipriai trinti ar tikrinti jo stiprumą tikrai nereikia. Skubėti grįžti prie įprasto fizinio krūvio neverta, nes ne laiku užgijusios ar pernelyg apkrautos siūlės gali išsiskirti. Žaizdą reikėtų plauti su švelniu muilu ir nuplauti vandeniu, stipriai netrinant. Jei gydytojas pateikė konkrečius nurodymus dėl tvarsčių keitimo ar žaizdos valymo – jų svarbu laikytis.

Pastebėjus, kad pjūvyje atsirado spragų arba jis vis dar nesigyja tolygiai, reikia nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Pažeista vieta yra palanki terpė bakterijoms ir infekcijai, todėl užsitęsęs ar išsiskyręs pjūvis yra rimtas signalas susisiekti su specialistu.

Pjūvių gijimas ir šiuolaikinės tendencijos

Laikui bėgant chirurginiai pjūviai tapo kur kas mažesni ir draugiškesni pacientams – tai leidžia ne tik greičiau pasveikti, bet ir džiaugtis mažesniais randais. Lyginant: anksčiau, pavyzdžiui, po apendicito šalinimo, likdavo kelis centimetrus siekiantis randas, o dabar minimaliai invazyvių metodų dėka randai beveik nepastebimi. Reikėtų prisiminti, kad kiekvienas atvejis individualus, ir šiandieninė operacija gali ženkliai skirtis nuo tos, kurią prieš keletą metų patyrė pažįstami ar šeimos nariai.

• Chirurginis pjūvis atliekamas siekiant pasiekti reikiamas kūno vietas operacijos metu.
• Jis pažeidžia ne tik odą, bet ir gilesnius audinius bei raumenis.
• Maži pjūviai gyja lengviau nei vienas didelis, todėl šiuolaikiniai metodai dažnai jau leidžia išvengti didelių randų.
• Pjūvio priežiūra turi būti švelni ir atsargi – nereikėtų skubėti grįžti prie fizinės veiklos ar trinti žaizdos.