Du dažniausi stuburo sutrikimai vyresnio amžiaus žmonėms

Visuomenė vis sparčiau sensta – prognozuojama, kad iki 2056 metų vyresnio amžiaus žmonių skaičius viršys vaikų populiaciją, o 2029-aisiais net penktadalis gyventojų bus sulaukę 65-erių ir daugiau. Senėjimas atneša pokyčių visam kūnui, bet ypač – mūsų stuburui. Dažniausios nugaros problemos vyresniame amžiuje dažnai susijusios su osteoporoze ir degeneraciniais pokyčiais, kurie paveikia diskus ir kitus stuburo elementus.

Osteoporiniai stuburo lūžiai

Žmonėms, ypač moterims po septyniasdešimties, dažnai tenka patirti osteoporozės sukeltus stuburo lūžius. Tokie lūžiai gali sukelti nuolatinį nugaros skausmą, kuris trikdo kasdienį gyvenimą ir veikia emocinę gerovę. Dažniausiai pasitaikantys osteoporoziniai lūžiai – slankstelių lūžiai, kurie kartais savo simptomais gali priminti kitų ligų požymius. Dėl šios priežasties svarbu atlikti radiologinius tyrimus – rentgenogramas, MRT ar KT, o esant reikalui – kaulo biopsiją, kad būtų patvirtinta osteoporozinė kilmė.

Osteoporozė ypač dažnai paveikia moteris po menopauzės. Sergant šia liga, kaulo masė nyksta greičiau nei organizmas spėja ją atkurti. Kaulai tampa trapūs, o lūžiai gali atsirasti ne tik po traumos, bet net ir be aiškios priežasties.

Nors stuburo slankstelių suspaudimo lūžiai dažnai kelia skausmą, dauguma jų per tris mėnesius užgyja be sudėtingo gydymo. Poilsis, saikingas nuskausminamųjų vartojimas ir, jei rekomenduojama, specialūs įtvarai gali pagreitinti gijimą.

Operacinis stuburo lūžių gydymas

Nedidelei daliai žmonių, kuriems konservatyvi priežiūra – fizioterapija, vaistai ar paprasčiausias laukimas – nepadeda, gali prireikti operacijos. Jei skausmas stiprus ir nedingsta ilgą laiką, verta apsvarstyti chirurginį gydymą kartu su gydytoju.

Stuburo lūžiams dažniausiai taikomos minimaliai invazinės procedūros – vertebroplastika ar kifoplastika. Jų metu į lūžusį slankstelį suleidžiami specialūs cementuojantys preparatai, kurie sustiprina kaulą, o kai kuriais atvejais netgi atstato jo aukštį.

Pažeista laikysena: hiperkifozė

Stuburo lūžiai sukelia pokyčius ir laikysenoje – atsiranda hiperkifozė, dar vadinama „senatvine kupra“. Maždaug trečdalis šios deformacijos atvejų nulemti būtent slankstelių lūžių. Hiperkifozė reiškia, kad viršutinės bei vidurinės nugaros dalies natūralus išlinkis tampa per didelis ir laikysena pastebimai pasikeičia.

Stuburo struktūrų degeneracija

Senstant neišvengiamos stuburo struktūrų permainos. Degeneraciniai pokyčiai gali išsivystyti bet kuriame nugaros komponente – diskuose, kauluose, sąnariuose, raiščiuose ar net nervų audinyje. Dažniausia tokio pobūdžio problema – diskų degeneracija.

Diskų degeneracija – stuburo diskų, veikiančių tarsi „amortizatoriai“, susidėvėjimas. Beveik kiekvienas žmogus, perkopęs šešiasdešimt metų, pagal radiologinius požymius turi tam tikro laipsnio diskų pokyčių, tačiau ne visiems jie sukelia skausmą. Dėl amžiaus natūraliai vyksta diskų džiūvimas, jie praranda galimybę sugerti smūgius, blogiau atsinaujina po pažeidimų. Net nedideli vidiniai diskų plyšimai (vadinami vidine disko pažaida) gali išprovokuoti uždegimą ir lėtinį nugaros skausmą.

Tokios degeneracinės ligos kaip „degeneracinė disko liga“ nustatomos, kai gydytojui nepavyksta rasti jokios kitos skausmo priežasties, išskyrus patį diską. Diagnozei patvirtinti atliekamas išsamus ištyrimas, dažnai prireikia MRT, rentgeno ar specifinių provokacinių testų.

Simptomai ir gydymas

Diskų degeneracijos požymiai paprastai pasireiškia toje vietoje, kur vystosi pažeidimas. Dažnai vargina skausmas (nuo lengvo iki stipraus), kuris sustiprėja sėdint, keliant daiktus ar lenkiantis. Šis skausmas gali būti epizodinis ir dažnai sumažėja judant. Esant apatinei nugaros diskų degeneracijai pasireiškia ir tirpimas, dilgčiojimas ar silpnumas kojose.

Specialistai skiria skausmus į kelias rūšis: ašiniai skausmai (pačioje stuburo srityje), radikulopatiją (kai pažeidžiama nervo šaknis, pvz., sėdimojo nervo uždegimas), mielopatiją (nugaros smegenų pažeidimą) ir kitus tipinius simptomus. Sunkesniais atvejais, kai gydymas neveiksmingas arba pasireiškia neurologiniai sutrikimai, gali būti rekomenduojama operacija.

Paprastai pakanka konservatyvaus gydymo – reabilitacijos, mankštų, aktyvumo ribojimo ir, jei reikia, nuskausminamųjų vaistų ar injekcijų. Chirurginis gydymas taikomas retai, nes nugaros operacijų sėkmės rodiklis esant ašiniam skausmui yra nedidelis.

Vertinant gydymo efektyvumą, labai svarbu ne tik skausmas, bet ir tai, kiek žmogus sugeba atlikti kasdienes veiklas: vaikščioti, stovėti, dirbti, džiaugtis socialiniu gyvenimu be ribojimų.

Stuburo artrozė ir stenozė

Diskų degeneraciniai pakitimai dažnai veda prie stuburo sąnarių – facetinių sąnarių – artrozės. Kai diskai susmenga, stuburo slanksteliai ima liestis tiesiai tarpusavyje, formuojasi kaulo ataugos, keičiasi slankstelio forma ir sumažėja tarpai tarp nervų bei smegenų aplinkos. Dėl šių pokyčių nervai ar nugaros smegenys gali būti suspaudžiami, kas sukelia skausmą, uždegimą ir kitus simptomus.

Stuburo osteoartritas progresuoja lėtai, bet jo eigą galima suvaldyti – ypač jei nuolat atliekate pritaikytas mankštas, stiprinate raumenis ir stengiatės išlaikyti lankstumą. Neretai rekomenduojami mažai apkraunantys pratimai, tokie kaip mankšta vandenyje.

Progresuojant osteoartritui, gali išsivystyti stuburo stenozė. Tai – stuburo kanalo ar angų, pro kurias eina nervai, susiaurėjimas. Yra dvi pagrindinės rūšys: centrinio kanalo ir angų (foraminalinė) stenozė. Klasikinis simptomas – neurogeninė klaudikacija: skausmas atsiranda einant ar stovint ir sumažėja prisėdus ar atsigulus. Kiti požymiai – nervų šaknų simptomai ir sustorėję stuburo raiščiai, kurie dar labiau blogina pratekėjimą nervams.

Kaip ir kitoms degeneracinėms stuburo ligoms, dažniausiai užtenka fizioterapijos, vaistų nuo uždegimo ir kineziterapijos. Jei šių priemonių nepakanka, gali būti siūloma chirurginė dekompresija – procedūra, padedanti sumažinti spaudimą nervams ir pagerinti judėjimo galimybes. Kai stuburas tampa nestabilus, kartais atliekamos slankstelių stabilizavimo operacijos su savo arba dirbtinėmis medžiagomis.