Kodėl mano menstruacijos tokios silpnos? 8 galimos priežastys

Jei pastebite, kad mėnesinės tapo lengvesnės nei įprasta, kraujas gali būti rausvas, raudonas ar net rusvas. Dažnai nestiprų kraujavimą lydi nežymūs spazmai arba visiškai nejaučiamas skausmas. Toks pakitimas gali būti visiškai normalus, bet kartais signalizuoja apie nėštumą ar kitus fiziologinius pokyčius. Įtakos tam turi ir kontracepcija, vartojami vaistai, svorio pokyčiai, artėjanti menopauzė ar net rimtos sveikatos būklės.

Galimos lengvų mėnesinių priežastys

Nėštumas ir susijęs kraujavimas

Seksualiai aktyviems žmonėms nėštumas yra dažniausia pasikeitusio ciklo priežastis. Apie ketvirtadalis nėščiosioms gali pasireikšti nedidelis tepimas dar ankstyvoje nėštumo stadijoje. Dažnai tai būna implantacijos kraujavimas – kai apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtina gimdoje.

• Implantacijos kraujavimas paprastai pasirodo prieš pat laukiamą mėnesinių laiką arba tuo pačiu metu.
• Kraujas būna šviesiai rausvas ar rusvas, kartais jį lydi nedideli traukuliai.
• Nebūtinai pasitaiko kiekvienai ir gali būti vos pastebimas.

Nėštumo metu gimdos kaklelis tampa jautresnis, todėl po lytinių santykių irgi gali atsirasti lengvas kraujavimas. Kilus įtarimui dėl nėštumo, verta atlikti testą. Jei testas neigiamas, galite pakartoti jį po savaitės arba tiesiog palaukti kitų mėnesinių.

Labai svarbu fiksuoti visus menstruacijų pokyčius: jei implantacijos kraujavimą palaikysite mėnesinėmis, gali būti netiksliai paskaičiuota nėštumo trukmė.

Žindymas ir hormonai

Kai kūdikis žindomas, organizme padaugėja prolaktino – hormono, skatinančio pieno gamybą. Prolaktinas taip pat veikia menstruacijų eigą, todėl ciklas tampa trumpesnis arba tylesnis. Paprastai nustojus žindyti viskas normalizuojasi.

Padidėjęs prolaktino kiekis nebūtinai susijęs tik su žindymu. Kai kurie vaistai ir tam tikros ligos (pvz., hipotirozė, lėtinės inkstų ligos) taip pat lemia panašius pokyčius – tokiu atveju būtina gydytojo konsultacija.

Svorio svyravimai ir fizinis aktyvumas

Staigūs kūno masės pokyčiai – tiek svorio prieaugis, tiek staigus kritimas – dažnai išbalansuoja ciklą. Kūnui praradus per daug riebalų, gali sutrikti ovuliacija, o mėnesinės visai išnykti. Pernelyg intensyvūs fiziniai krūviai, griežtos dietos (ar net valgymo sutrikimai) taip pat sutrikdo menstruacijas – jos gali tapti netaisyklingos arba apskritai išnykti.

Dėl estrogeno trūkumo suprastėja kaulų būklė, didėja traumų ar osteoporozės rizika. Ilgalaikiai ciklo nesklandumai kartais sukelia nevaisingumą.

Stresas ir emociniai išgyvenimai

Intensyvus stresas – tiek dėl asmeninių išgyvenimų, netekties, tiek dėl pokyčių darbe ar namuose – veikia hormonų balansą. Dėl to mėnesinės gali susilpnėti arba visai išnykti. Stresinės situacijos kūne dažnai prilyginamos signalui sustabdyti ovuliaciją, todėl natūralūs ciklo pakitimai – gana dažni.

Kiekvienos moters kraujo netekimas per mėnesines skiriasi, tačiau vidutiniškai per ciklą netenkama 2–3 šaukštų kraujo. Kiekis ir spalva kinta ne tik tarp skirtingų žmonių, bet ir atskiromis mėnesinėmis.

Kontracepcija ir ciklo pokyčiai

Pradėjus vartoti hormoninę kontracepciją ar įsidėjus hormoninę spiralę, ciklas neretai tampa trumpesnis ir silpnesnis. Jei tokie pokyčiai netenkina, galima rinktis nehormoninius apsisaugojimo būdus – prezervatyvus, varinės spiralės ar spermicidinius preparatus, kurie mažiau kišasi į natūralų ciklą.

Prieš pasirinkdami priemonę, pasitarkite su gydytoju, kuris padės rasti tinkamiausią variantą.

Hormoniniai pokyčiai gyvenimo eigoje

• Paauglystė: pirmuosius kelis metus ciklas gali būti nenuspėjamas, todėl mėnesinės gali būti ir lengvos, ir labai gausios, kol organizmas prisitaiko.
• Po gimdymo: kai kurios moterys pastebi, kad ciklas ne toks kaip anksčiau – kartais skausmingesnis ar gausesnis, tačiau kartais ir švelnesnis.
• Prieš menopauzę: artėjant menopauzei galimi įvairūs ciklo svyravimai, įskaitant ir lengvesnį kraujavimą. Tai nereiškia, kad vaisingumas visai išnyko, tad apsauga nuo nėštumo vis dar svarbi.
• Menopauzė: prasidėjus menopauzei, mėnesinės visai išnyksta, o bet koks kraujavimas šiuo laikotarpiu jau laikomas nenormaliu ir reikalauja gydytojo dėmesio.

Ligos ir sveikatos sutrikimai

Negydomos ar besikartojančios vidaus organų ligos taip pat turi įtakos menstruacijų kiekiui ir dažnumui. Dažniausios priežastys:

• Skydliaukės sutrikimai – ši liauka reguliuoja daugelį hormoninių ciklų, tad jos veiklos pokyčiai pasireiškia ir per mėnesines.
• Policistinių kiaušidžių sindromas (PCOS) – dėl hormonų disbalanso mėnesinės dažnai būna negausios arba visai išnyksta.
• Gimdos polipai ar miomos – gerybiniai dariniai ne visada sukelia problemų, bet veikia kraujavimą.
• Endometriozė – dažnesnė priežastis padidėjusiam kraujavimui, tačiau kai kurioms moterims būdingas ir dažnas tepimas ovuliacijos metu.
• Vėžiniai procesai – gimdos ar gimdos kaklelio vėžys gali pasireikšti mėnesinių pokyčiais: sumažėjusiu kraujavimu, dažnesniu tepimu, neretai kartu lydi pilvo pūtimas, dubens skausmas ar netikėtas svorio kritimas.
• Ashermano sindromas ar gimdos kaklelio susiaurėjimas – šios retos būklės kartais lemia, kad mėnesinis kraujas užsilaiko gimdoje.
• Kušingo sindromas – per didelis kortizolio kiekis organizme, kuris moterims sukelia ciklo sutrikimus ar visai užslopina kraujavimą, nors šios priežastys dar nėra visiškai išaiškintos.

Vaistai ir jų poveikis ciklui

Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (kaip ibuprofenas), sumažina menstruacijų kraujavimą, lėtindami prostaglandinų – gimdos susitraukimus sukeliančių hormonų – gamybą. Dėl sumažėjusio gimdos darbingumo išsiskiria mažiau kraujo.

Mėnesines dažnai veikia ir kiti vaistai: skydliaukės hormonai, pakaitinė hormonų terapija, antidepresantai iš selektyviųjų serotonino reabsorbcijos inhibitorių grupės ar kai kurie cholesterolio kiekį mažinantys vaistai.

Kada verta kreiptis į gydytoją?

Nors dauguma ciklo pokyčių būna natūralūs ar susiję su gyvenimo būdu, svarbu neatmesti ir nėštumo galimybės. Namų testas gali būti pirmasis žingsnis.

Jei mėnesinės nuolatos silpnesnės nei anksčiau – tai jau ženklas, kad kūne vyksta netipiniai procesai. Nedelskite kreiptis į specialistą, jei pastebite papildomus simptomus: neįprastą išskyrų spalvą ar kvapą, karščiavimą, dubens skausmą. Skubi pagalba būtina ir tada, kai po menopauzės vėl pasirodo kraujavimas.

Svarbiausia apie lengvas mėnesines

Lengvesnės mėnesinės neretai susijusios su natūraliais amžiaus, gyvenimo būdo ar sveikatos būklės pokyčiais: žindymu, stresu, svorio kitimu, perimenopauze, hormonine kontracepcija ar tam tikrų vaistų vartojimu. Jei jūsų ciklas pasikeitė ir dėl to nerimaujate, verta aptarti situaciją su gydytoju.

Rekomenduojama fiksuoti savo ciklo ypatybes – stebėti mėnesinių datą, trukmę ir stiprumą, netgi naudoti programėles. Tai padės laiku pastebėti pokyčius ir suteiks svarbios informacijos sveikatos specialistui.