Naujausios storosios žarnos vėžio prevencijos tendencijos

Kolorektalinis vėžys seniau buvo siejamas tik su vyresniu amžiumi, tačiau paskutiniais metais ši liga vis dažniau nustatoma jaunesniems nei 50 metų žmonėms. Būtent dėl to paskutinėje specialistų rekomendacijoje žarnyno vėžio patikrai siūloma pradėti tikrintis nuo 45-erių.

Kolorektalinis vėžys: dažnėja tarp jaunesnių suaugusiųjų

Nors genetika išlieka svarbiu rizikos veiksniu, vis daugėja įrodymų, kad jaunesnių asmenų sergamumą galėtų lemti daugybė kitų veiksnių: nuo mitybos pokyčių, nutukimo, mažo fizinio aktyvumo iki įvairių aplinkos poveikių. Kodėl augantis sergamumas stebimas būtent jaunoje amžiaus grupėje – iki šiol nėra tiksliai aišku.

Kolorektalinis ar storosios žarnos vėžys?

Moksliniuose šaltiniuose dažnai minimos sąvokos „kolorektalinis vėžys“ ir „storosios žarnos vėžys“. Skirtumas tas, kad kolorektaliniu vėžiu vadinama tiek storosios žarnos, tiek tiesiosios žarnos vėžio forma, o šios ligos gali turėti skirtingus rizikos veiksnius, gydymo metodus ir eigą. Todėl kai kurie tyrėjai siūlo vartoti tikslesnius ligų pavadinimus.

Atrankinės patikros svarba jaunėja

Praktika rodo, kad net 20-ties sulaukusiems asmenims nustatomi polipai, kurie didina vėžio riziką ir gali išsivystyti į pavojingą ligą iki keturiasdešimties metų vidurio. Problema ta, kad jaunimas žino mažai apie naujas patikros rekomendacijas, o patekti specialistų apžiūrai užtrunka. Dėl to dalis atsiduria rizikos grupėje visai to nežinodami.

Nauji tyrimo metodai – daugiau galimybių pasitikrinti

Atsirado daugybė naujų kolorektalinio vėžio patikros būdų, palengvinančių patikrą tiems, kurie negali lengvai patekti pas gydytojus arba negali atlikti tradicinės kolonoskopijos dėl kitų sveikatos būklių. Tai, pavyzdžiui, Shield kraujo tyrimas arba atnaujintas namuose atliekamas išmatų testas.

Vis dėlto svarbu žinoti, kad šie testai negali visiškai pakeisti kolonoskopijos. Netinkamai atliktas namų testas gali parodyti neteisingus rezultatus. Kolonoskopija išlieka auksiniu patikros standartu, nes jos metu galima aptikti ir pašalinti polipus prieš jiems virtus vėžiu. Tai dažniausiai atliekama dienos procedūra, leidžianti ženkliai sumažinti mirtingumą nuo šios ligos. Prieš renkantis tyrimo būdą visada naudinga pasikonsultuoti su gydytoju.

Patikros būtinumas ir galimybės

Kada pradėti tikrintis ir kaip dažnai?

Daugeliui žmonių patikra rekomenduojama pradėti nuo 45-erių, bet kai kuriems ji būtina kur kas anksčiau. Ankstyva patikra rekomenduojama sergantiems uždegimine žarnyno liga (pvz., Krono liga ar opinis kolitas), kai kuriomis paveldimomis genetinėmis ligomis ar turint šeimos istoriją, susijusią su šia vėžio forma. Tinkamiausią laiką patikrai gali patarti gydytojas, įvertinęs individualią jūsų situaciją.

Patikros testų įsigijimas ir galimybės

Viena iš patikros priemonių – laboratorijoje atliekamas kraujo tyrimas, kuris prieinamas jūsų gydytojo kabinete. Taip pat galima pasirinkti imunocheminį išmatų testą, kurį galima įsigyti be recepto vaistinėse, arba kai kuriuos kitus, gydytojo paskirtus testus.

Kaip dažnai kartoti patikrą?

• Kolonoskopija: kas 10 metų
• Lankstusis sigmoidoskopas (jei papildomai atliekamas imunocheminis testas): kas 5 metus
• Kompiuterinė kolonografija: kas 5 metus
• Imunocheminis išmatų testas: kasmet arba kas dvejus metus
• Namų testas: kas 3 metus
• Kraujo tyrimas (Shield): kas 3 metus

Storosios žarnos vėžio rizika: ką turėtų žinoti kiekvienas

Neretai girdime, kad sveika mityba ar fizinis aktyvumas padeda išvengti vėžio. Tačiau šiandien aiškėja, kad net ir sveiką gyvenimo būdą propaguojantys žmonės kartais susiduria su šia diagnoze. Tai įrodo – storosios žarnos vėžys gali užklupti bet kokio amžiaus ir gyvenimo būdo žmogų.

Ypač svarbu, jog jaunesnio amžiaus žmonės suprastų: ši liga nebėra tik vyresnių asmenų problema. Per pastaruosius metus sergamumas stipriai auga tarp jaunesnių nei 50-ies, todėl ankstyva patikra ir žinojimas apie rizikos veiksnius tampa svarbesni nei bet kada anksčiau.