11 šokio teikiamų sveikatai privalumų

Šokiai – tai ne tik linksmas užsiėmimas, bet ir puiki širdies ir kraujagyslių sistemos mankšta. Jie gerina savijautą, ugdo pusiausvyrą, stiprina raumenis ir daro teigiamą įtaką ne tik fizinei, bet ir emocinei sveikatai. Priklausomai nuo jūsų sveikatos būklės ir situacijos, šokti galite tiek draugų rate, sporto užsiėmimuose, tiek kaip reabilitacijos dalį tam tikrų ligų atvejais.

Fizinė nauda ir širdies stiprinimas

Reguliarus šokis atneša naudos širdžiai: padeda mažinti kraujospūdį, normalizuoti cholesterolio lygį ir palaikyti sveiką kūno svorį. Pastebima, kad net šokant vidutiniu ar nedideliu intensyvumu, ilgainiui sumažėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika, nes šokiai lavina ištvermę nesukeliant didelio krūvio.

Be to, šokiai rekomenduojami kaip viena saugiausių fizinio aktyvumo formų žmonėms, turintiems širdies veiklos sutrikimų. Svarbu pasirinkti šokio stilių ir tempą pagal savo galimybes bei savijautą.

Lavina judesių koordinaciją, lankstumą ir balansą

Šokiai aktyvina viso kūno raumenis, stiprina laikyseną, koordinaciją, lankstumą ir erdvinį suvokimą. Moksliniai tyrimai rodo, kad šokančių žmonių koordinacija ir pusiausvyra ilgainiui pagerėja, o tai ypač svarbu vyresniems žmonėms, norint išvengti griuvimų ir su tuo susijusių traumų.

• Pusiausvyros lavinimas
• Judesių koordinacijos gerinimas
• Lankstumo didinimas
• Taisyklingesnė laikysena
• Gerėja gebėjimas orientuotis erdvėje

Šiuos įgūdžius stiprina šokių užsiėmimai, o jų bendras poveikis mažina griuvimų riziką.

Padeda stiprinti raumenis ir ištvermę

Nuolat šokant, stiprėja ne tik kojų ar nugaros, bet ir gilieji liemens raumenys. Tai leidžia išlaikyti taisyklingą stovėseną, saugiai kilnoti sunkesnius daiktus bei didina bendrą organizmo stabilumą. Be to, reguliari šokio mankšta skatina geresnę plaučių funkciją, todėl raumenys efektyviau aprūpinami deguonimi.

Stiprina kognityvinius gebėjimus

Šokiai stimuluoja mąstymo ir atminties procesus. Sudėtingi judesiai ar choreografijos ne tik įtraukia, bet ir lavina planavimą, orientaciją, sprendimų priėmimą. Tyrimai su vyresnio amžiaus žmonėmis parodė, kad šokant keičiasi tam tikrų smegenų sričių veikla, o tai skatina pažinimo funkcijų gerėjimą, įskaitant dėmesį, atmintį ir gebėjimą planuoti.

Žmonėms, sergantiems judesių sutrikimais, pavyzdžiui, Parkinsono liga, šokiai dažnai taikomi reabilitacijoje kaip papildomas terapinis metodas.

Skatina emocinę gerovę ir sumažina stresą

Šokis padeda atsipalaiduoti, mažina įtampą ir nerimą. Tam įtakos turi tiek pati veikla, tiek bendruomeniškumas – šokdami su kitais žmonėmis, užmezgame emocinius ryšius. Taip pat šokiai dažnai siejami su muzika, kuri skatina endorfinų – „laimės hormonų“ – išsiskyrimą, todėl jaučiamės pakylėti ir ramesni.

Padeda sureguliuoti svorį

Šokiai išlieka viena iš smagiausių fizinio aktyvumo formų tiems, kurie siekia numesti arba išlaikyti sveiką svorį. Net nedidelio fizinio krūvio šokiai padeda sudeginti kalorijas ir skatina medžiagų apykaitą. Reguliarūs užsiėmimai, trunkantys bent kelis mėnesius, turi ilgalaikį poveikį svorio kontrolei.

Didina savivertę ir socialinius įgūdžius

Mokantis naujų judesių ir įveikiant sudėtingesnes šokių kombinacijas, pamažu auga pasitikėjimas savimi. Dažnai šokių pamokose žmonės susidraugauja, mokosi bendradarbiauti ir pasitikėti vienas kitu, kas ypač svarbu tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.

Nesiekiant profesionalumo, net paprastas šokis draugų rate ar namuose ugdo drąsą, padeda atsipalaiduoti ir gerina nuotaiką.

Padeda išlaikyti taisyklingą laikyseną

Šokis moko sąmoningai valdyti kūną: stiprina liemenį ir nugaros raumenis, lavina pusiausvyrą bei erdvinį suvokimą. Šie įgūdžiai svarbūs kasdienybėje – padeda išvengti netaisyklingos laikysenos ir stiprina pasitikėjimą savo kūnu, ypač jei dėl sveikatos būklės šie gebėjimai yra susilpnėję.

Tinka įvairaus amžiaus ir fizinio pasirengimo žmonėms

Fizinis aktyvumas ne visada yra paprastas – kai kuriems žmonėms sunku pasirinkti veiklą dėl traumų ar lėtinių ligų. Šokiai pritaikomi įvairiems poreikiams: yra švelnių stilių ir įvairaus tempo pratimų. Svarbu klausytis savo kūno, vilkėti patogius drabužius, pasirinkti tinkamą avalynę, apšilti prieš užsiėmimą ir atsisakyti judesių, kurie kelia diskomfortą.

• Venkite judesių, kurie sukelia skausmą ar diskomfortą
• Pasirinkite šokio stilių pagal savo fizinį pajėgumą
• Dėvėkite patogius drabužius ir tinkamus batus
• Prieš šokant atlikite apšilimą
• Sekite savo savijautą ir, jei pradeda svaigti galva ar trūksta oro, pristabdykite

Pradėti šokti naudinga visiems, tačiau jei turite rimtų sveikatos problemų ar atsigaunate po traumų, prieš tai pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu. Gydytojas ar kineziterapeutas padės įvertinti, kokie judesiai ir pratimai bus jums saugiausi ir naudingiausi.

Šokio nauda vaikams

Šokis – smagus ir naudingas užsiėmimas vaikams. Daugelyje mokyklų šokiai įtraukiami į fizinio ar muzikinio ugdymo programas. Pastebėta, kad mokytojų vertinimu, įtraukus šokį gerėja vaikų elgesys bei dėmesio koncentracija.

• Bendruomeniškumo jausmo ugdymas
• Muzikos pojūčio lavinimas
• Kūrybiškumo skatinimas
• Pagalba išsaugant sveiką svorį
• Dėmesio koncentracijos gerinimas
• Nuotaikos gerinimas
• Raumenų stiprinimas
• Geresnis miegas
• Energijos iškrovos galimybė
• Elgesio problemų mažinimas

Trumpai apie šokių naudą

Šokiai – tai ne tik laisvalaikis ar meno rūšis, bet ir visapusiška sveikatai naudinga veikla. Jie gerina širdies veiklą, judesių koordinaciją, stiprina raumenis, padeda kontroliuoti svorį, gerina nuotaiką ir mažina emocinę įtampą. Šokdami galite įgyti naujų draugų, sustiprinti savigarbą ir ugdyti bendradarbiavimo įgūdžius.

Nesvarbu, ar pasirinksite šokti šventėje, treniruotėje, namuose ar su kineziterapeuto pagalba – šokiai gali būti puikus būdas stiprinti tiek kūną, tiek dvasinę sveikatą.