Širdies nepakankamumo priežastys ir rizikos veiksniai

Širdies nepakankamumas – tai būklė, kai širdis nebesugeba tinkamai išstumti kraujo ir patenkinti organizmo deguonies bei maistinių medžiagų poreikio. Tai atsitinka dėl širdies raumens silpnumo, sumažėjusio gebėjimo prisipildyti krauju arba abiejų priežasčių kartu. Ilgainiui kraujas pradeda kauptis širdyje, plaučiuose bei galūnėse, sukeldamas skysčių sankaupas.

Pagrindinės priežastys

Širdies nepakankamumą dažnai išprovokuoja įvairios širdies ir kitų organų ligos, tačiau svarbų vaidmenį atlieka ir gyvenimo būdo veiksniai bei paveldimumas.

Kardiovaskulinės priežastys

Didžiausią įtaką šiai būklei turi širdies ir kraujagyslių ligos. Pirma, aukštas kraujospūdis (hipertenzija) ilgą laiką apkrauna širdies raumenį, dėl ko jis išsenka ir tampa neefektyvus. Antra, koronarinė širdies liga (vieni pagrindinių širdies kraujagyslių susiaurėjimas ir užsikimšimas) trukdo tinkamai aprūpinti širdį deguonimi, didindama širdies smūgio riziką.

• Miokardo infarktas: Kai širdies kraujagyslė visiškai užsikemša, dalis širdies raumens žūsta ir susilpnėja širdies pumpavimo funkcija.
• Įgimti širdies defektai: Širdies arba širdies vožtuvų struktūros anomalijos, dažnai išaiškėjančios vaikystėje, gali sukelti nepakankamumą vėlesniame amžiuje.

Širdies raumenį silpnina ir įvairios kardiomiopatijos – ligos, dėl kurių raumuo standėja ar prasčiau susitraukia, o širdyje ir plaučiuose pradeda kauptis skysčiai. Yra kelios formos:

• Restrikcinė kardiomiopatija (reta, dažniausiai paveldima)
• Hipertrofinė kardiomiopatija (dažnai pasireiškia jaunesniame amžiuje)
• Išsiplėtusioji kardiomiopatija (gali atsirasti po insulto)
• Dešiniojo skilvelio kardiomiopatija (kartais sukelia staigią mirtį)

Dažnai pasitaiko ir širdies ritmo sutrikimų – aritmijų, kurios kartais kelia rimtą pavojų gyvybei. Kitos širdies ligos, tokios kaip aortos angos susiaurėjimas ar diastolinis širdies nepakankamumas, taip pat padidina raumens apkrovą ir trukdo tinkamai prisipildyti krauju, dėl ko kraujas grįžta į plaučius ir sukelia dusulį.

Tais atvejais, kai pagrindinė liga stipriai pažeidžia širdies raumenį, gydytojai gali svarstyti širdies chirurgiją arba transplantaciją.

Kitos ligos ir sveikatos būklės

Ne tik širdies, bet ir kitų organų ligos neigiamai veikia širdies funkciją. Tarp dažniausių galima išskirti:

• Sergantieji diabetu dažniau susiduria su širdies nepakankamumu – dėl to, kad diabetas skatina tiek širdies kraujagyslių pažeidimus, tiek tiesiogiai veikia širdies raumens būklę.
• Nutukimas didina tam tikros formos širdies nepakankamumo (kai sutrikęs širdies užsipildymas, bet pumpavimo funkcija išlieka) riziką, ypač jei kartu išsivysto kepenų ar plaučių ligos.
• Padidėjęs cholesterolio kiekis skatina apnašų susidarymą ir apsunkina kraujotaką.
• Miego apnėja (kvėpavimo sustojimai naktį) ilgainiui pažeidžia širdį, nors šio ryšio mechanizmas dar nėra pilnai paaiškintas.
• Skydliaukės ligos: Padidėjusi hormonų gamyba paaštrina širdies ritmą ir apkrovą.
• Lėtinė mažakraujystė – kai kraujo nepakanka, širdis turi dirbti intensyviau, kad užtikrintų deguonies tiekimą.

Metabolinis sindromas, kurį sudaro pilvo nutukimas, padidėję trigliceridai, sumažėjęs „gerasis“ cholesterolis, aukštas kraujospūdis ir padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje, taip pat smarkiai didina širdies ligų riziką.

Širdies veiklai kenkti gali kai kurie vaistai, pavyzdžiui, chemoterapiniai preparatai, o kartais stiprus emocinis stresas sukelia vadinamąjį „sudaužytos širdies sindromą“ (stresinę kardiomiopatiją), kurio išraiškos staigios ir stiprios.

Paveldimumas ir genetiniai veiksniai

Genai dažnai nulemia polinkį sirgti širdies ligomis. Keliamos hipotezės apie tam tikrus genus, kurie gali lemti širdies raumens storėjimą ar polinkį į pomirtines aritmijas. Hipertrofinę kardiomiopatiją dažniausiai lemia paveldimi defektai – ši liga pasireiškia kaip širdies raumens sustorėjimas ir gali išryškėti tiek vaikystėje, tiek suaugus.

Gyvenimo būdo įtaka

Kasdienės įpročiai dažnai prisideda prie širdies pažeidimų, kurie bėgant laikui gali baigtis nepakankamumu. Riziką didina:

• Rūkymas, kuris tiesiogiai skatina kraujagyslių uždegimą ir užsikimšimą.
• Netinkama mityba – gausus gyvulinių riebalų ir druskos vartojimas kelia cholesterolio ir kraujospūdžio lygį.
• Fizinis pasyvumas. Sėdimas gyvenimo būdas ilgainiui silpnina širdį; reguliari mankšta užtikrina širdies stiprumą.
• Žalingų medžiagų, tokių kaip tam tikri narkotikai, vartojimas.

Amžius taip pat yra svarbus: nuo 65 metų širdis linkusi standėti ir silpnėti dėl natūralių organizmo procesų.

Širdies nepakankamumo stadijos

Ši liga progresuoja keliais etapais:

• A stadija: Yra didelė rizika, tačiau ligos požymių dar nėra.
• B stadija: Pakeista širdies struktūra, bet simptomai dar neišryškėję.
• C stadija: Struktūrinė širdies liga su akivaizdžiais simptomais.
• D stadija: Labai išreikšta būklė, dažni hospitalizavimai nepaisant gydymo.

Bendrai, visų stadijų pacientų penkerių metų išgyvenamumas siekia apie 57%.

Trumpa apžvalga

Širdies nepakankamumas išsivysto, kai širdis ima dirbti neefektyviai – dėl to prasideda skysčių kaupimasis įvairiuose organuose. Dažniausiai prie šios ligos veda širdies ir kraujagyslių patologijos, tačiau ją paskatinti gali ir medžiagų apykaitos sutrikimai, hormoninės, kitos gretutinės ligos bei netaisyklingas gyvenimo būdas. Naudinga atpažinti ir kontroliuoti žinomus rizikos veiksnius – nuo diabeto ir cholesterolio lygio iki mitybos bei judrumo. Dėl širdies sveikatos visada verta pasitarti su gydytoju, ypač pajutus neįprastus simptomus.