Inkstų ląstelių vėžio priežastys ir rizikos veiksniai

Inkstų vėžys – viena dažniausių šio organo navikų formų. Dažniausiai pasitaikantis tipas yra inkstų ląstelių karcinoma, kuri sudaro apie 90 % visų inkstų vėžio atvejų. Pastaraisiais dešimtmečiais šio vėžio diagnozių daugėja, o dažniausiai suserga vyresni nei 50 metų asmenys, dažniau vyrai. Tačiau šios ligos riziką lemia ne tik amžius ar lytis – itin svarbus gyvenimo būdas, genetiniai veiksniai ir aplinka.

Priežastys

Inkstų ląstelių karcinoma išsivysto, kai inksto ląstelių DNR pakinta – atsiranda mutacijų, kurios skatina nenormalų ląstelių dauginimąsi. Šias genetines pokyčius gali lemti paveldimos arba įgytos mutacijos. Nors tikslios priežastys dažnai lieka neaiškios, tačiau žinoma, kad tam tikri žalingi įpročiai, aplinkos poveikiai ir ligos stipriai didina riziką.

Tabakas ir kitos aplinkos medžiagos

Rūkantys asmenys net iki dvigubai dažniau suserga inkstų vėžiu. Rizika tiesiogiai susijusi su rūkymo trukme ir intensyvumu – kuo daugiau buvo surūkyta, tuo pavojus didesnis. Be to, net antrinis tabako dūmų poveikis gali turėti įtakos ligos atsiradimui.

Ne tik rūkymas, bet ir ilgalaikis kontaktas su chemikalais, tokiais kaip benzenas, kadmis, trichloretilenas ar vinilo chloridas, didina inkstų vėžio riziką. Dažniausiai su šiomis medžiagomis susiduria žmonės, dirbantys tekstilės, dažų, baterijų gamyboje ar kitose pramonės šakose. Kai kurios kitos kenksmingos medžiagos, pavyzdžiui, švinas, asbestas ar angliavandeniliai, taip pat gali padidinti riziką.

Antsvoris, aukštas kraujospūdis ir inkstų ligos

Nutukimas bei padidintas kraujospūdis yra vieni dažniausių modifikuojamų rizikos veiksnių. Apkūnūs žmonės, ypač moterys, dažniau serga inkstų navikais. Tyrimais nustatyta, kad nutukimas ir hipertenzija gali lemti būtent tas organizmo sąlygas, kurios skatina nesveiką ląstelių dauginimąsi ir vėžio vystymąsi.

Žmonės, sergantys inkstų ligomis ar ilgai atliekantys dializę, taip pat turi didesnę tikimybę susirgti šiuo vėžiu. Pavyzdžiui, inkstų cistinės ligos atveju rizika išauga keliasdešimt kartų, palyginti su sveikais asmenimis.

Genetiniai veiksniai

Maždaug 4 % visų inkstų ląstelių karcinomos atvejų susiję su paveldimumu ar specifinėmis genetinėmis sindromomis. Žmonėms, kurių artimi giminaičiai sirgo šiuo vėžiu, rizika padidėja dvigubai, be to, vėžys dažnai aptinkamas jaunesniame amžiuje ar pažeidžia abu inkstus.

• Von Hippel-Lindau sindromas – mutacijos VHL gene padidina pavojų susirgti iki 60 metų.
• Paveldima papilinė inkstų karcinoma – dėl MET geno mutacijos.
• Hereditary Leiomyomatosis – susijęs su FH geno pokyčiais.
• Birt-Hogg-Dubé sindromas – dėl mutacijų BHD gene.
• Tuberozinė sklerozė ir dar keli kiti retesni sindromai taip pat gali skatinti šio naviko atsiradimą.

Rizikos veiksniai

Be paveldimų ir modifikuojamų rizikos veiksnių, inkstų vėžio tikimybė priklauso ir nuo amžiaus, lyties, gyvenamosios vietos. Statistiškai dažniau suserga vyrai, o ligos atvejų skaičius didėja su amžiumi – vidutinis diagnozės amžius siekia apie 64 metus, tačiau liga gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Kai kuriose šalyse sergamumas ypač didelis vakarietišką gyvenimo būdą propaguojančiose visuomenėse.

Dažniausiai aptinkami rizikos veiksniai:

• Rūkymas (įskaitant pasyvų rūkymą)
• Padidėjęs kūno masės indeksas (nutukimas)
• Lėtinis aukštas kraujospūdis
• Ilgalaikis darbas su kenksmingomis cheminėmis medžiagomis
• Inkstų ligos bei ilgalaikė dializė
• Dažnas skausmą malšinančių vaistų (ypač nesteroidinių vaistų nuo uždegimo ir paracetamolio) vartojimas
• Paveldimos genetinės ligos

Gyvenimo būdas ir profilaktika

Nors dalies rizikos veiksnių kontroliuoti negalime, daug ką lemia asmeniniai pasirinkimai ir įpročiai. Visų pirma svarbu mesti rūkyti – tiek prevenciškai, tiek pagerinant prognozę jau susirgus. Net jei mesti rūkymą sunku, verta prisiminti, kad po dešimtmečio nerūkymo rizika žymiai sumažėja.

Taip pat verta rūpintis kraujospūdžio kontrole, pasirūpinti tinkama mityba bei palaikyti normalų kūno svorį. Fizinis aktyvumas, pilnavertė mityba, kurioje vyrauja daržovės, ankštiniai ir vaisiai, gali mažinti kai kurių inkstų navikų riziką. Priešingai, didelis raudonos mėsos ir pieno produktų kiekis maiste gali tik padidinti pavojų.

Jei nuolat vartojate skausmą malšinančius vaistus (ypač ibuprofeną, paracetamolį), pasitarkite su gydytoju dėl alternatyvių būdų malšinti skausmą ar nemalonius pojūčius. Taip pat svarbu vengti ilgalaikio kontakto su cheminėmis medžiagomis ar laikytis visų saugos reikalavimų darbe.

Reguliariai tikrintis inkstų veiklą ypač rekomenduotina sergantiems lėtinėmis inkstų ligomis. Jei šeimoje yra buvę inkstų vėžio atvejų ar turite genetinių sindromų, verta pasikonsultuoti su gydytoju dėl profilaktinių tyrimų ar genetinio ištyrimo poreikio.

Kaip sumažinti riziką

• Meskite rūkyti ir stenkitės išvengti pasyvaus rūkymo.
• Laikykite kraujospūdį normos ribose, vykdykite gydytojo rekomendacijas.
• Palaikykite sveiką kūno svorį ir būkite fiziškai aktyvūs.
• Rinkitės daržovėmis, vaisiais ir ankštiniais turtingą mitybą, ribokite mėsos ir riebių pieno produktų kiekį.
• Venkite dažnai vartoti skausmą malšinančių vaistų be būtinos priežasties.
• Saugokitės kenksmingų cheminių medžiagų, naudokite apsaugos priemones darbe.
• Reguliariai tikrinkite inkstų veiklą ypač jei priklausote rizikos grupei.
• Konsultuokitės su gydytoju dėl genetinės rizikos įvertinimo.

Apibendrinimas

Nors inkstų ląstelių karcinomos priežastys gali būti sudėtingos ir įvairios, daugelį rizikos veiksnių galima valdyti pakeitus įpročius. Nutukimas, rūkymas ir aukštas kraujospūdis – pagrindiniai faktoriai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį. Kiti rizikos šaltiniai: profesinis cheminių medžiagų poveikis, dažno skausmą malšinančių vaistų vartojimas bei paveldimos ligos.

Net ir mažos, bet nuoseklios gyvensenos korekcijos gali stipriai sumažinti inkstų vėžio pavojų. Į savo sveikatą verta investuoti kasdien – pokyčiai prasideda nuo sprendimo: rūpintis savimi tuoj pat.