Kas yra Alzheimerio liga?

Alzheimerio liga – tai ilgainiui progresuojanti smegenų liga, palaipsniui bloginanti žmogaus atmintį, mąstymą ir gebėjimą priimti sprendimus. Ilgainiui šis sutrikimas labai apsunkina kasdienį gyvenimą ir bendravimą, o pažengusios stadijos sergantieji tampa priklausomi nuo kitų pagalbos. Dažniausiai Alzheimerio liga nustatoma vyresniems nei 65 metų žmonėms, tačiau rizika augant amžiui toliau didėja kas penkerius metus. Vis dėlto daugybė vyresnio amžiaus asmenų niekada nesuserga šia liga.

Skirtumai tarp Alzheimerio ir demencijos

Dažnai Alzheimerio liga ir demencija laikomos sinonimais, tačiau iš tiesų demencija yra bendras terminas, apibūdinantis įvairias smegenų veiklos sutrikimo formas. Demencija apima sunkumus prisiminti, mąstyti ir atlikti kasdienes užduotis. Nors dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, ji nėra natūrali senėjimo dalis.

Alzheimerio liga sudaro didžiąją daugumą demencijos atvejų – apie 60–80 %. Šią ligą turintys asmenys greitai pamiršta naują informaciją, o net artimųjų užuominos dažnai nepadeda atkurti prarastos atminties.

Alzheimerio formos: ankstyva ir vėlyva pradžia

Didžioji dalis Alzheimerio atvejų prasideda po 65-erių metų. Visgi, apie penktadalis ligos atvejų nustatoma jaunesniems žmonėms – dažniausiai ketvirtą ar penktą dešimtį pasiekusiems. Ankstyvos pradžios Alzheimerio liga dažnai vystosi sparčiau, kartais ilgiau lieka nepastebėta, o simptomai gali būti nestandartiniai – sutrinka kalba, dingsta gebėjimas planuoti, pradeda keistis rega ir erdvinis suvokimas.

Šiame straipsnyje daugiausia kalbama apie vėlyvos pradžios Alzheimerio ligą.

Simptomai: nuo pirmųjų požymių iki pažengusios ligos

Alzheimerio eiga kinta priklausomai nuo ligos stadijos. Ligos pradžioje simptomai dažnai būna vos pastebimi pašaliniams, tačiau artimieji gali pamatyti, kad žmogus dažnai užmiršta susitikimus, painioja datas, vietas ar žmones, pameta daiktus, sunkiau tvarkosi su sąskaitomis ar įprastomis užduotimis.

Sergant ligai, simptomai stiprėja – atsiranda painiava dėl metų ar vietos, užmirštama pagrindinė informacija apie save bei artimuosius, gali išryškėti nuotaikos svyravimai, suirzimas ar apgaulingi įsitikinimai.

Vėlyvosiose stadijose atmintis ir pažintinės funkcijos sutrinka itin stipriai: tampa sudėtinga aiškiai išreikšti mintis ar suprasti aplinką, dažnai sunku judėti, beveik visada reikia nuolatinės priežiūros bei pagalbos.

Prognozė ir tikėtinos komplikacijos

Nuo diagnozės momento sergantieji Alzheimerio liga vidutiniškai gyvena nuo ketverių iki aštuonerių metų, tačiau ligos eiga yra individuali – vienose situacijose progresuoja lėčiau, kitose sparčiau. Kaip greitai blogėja būklė, priklauso nuo bendros sveikatos ir naudojamos pagalbos.

Ši liga gali komplikuotis įvairiomis problemomis: sunkėja šlapimo ar išmatų sulaikymas, dažnėja kvėpavimo takų infekcinės ligos, didėja dehidratacijos, dantenų bei burnos problemų rizika ir pavojus pargriūti.

Alzheimerio priežastys ir rizikos veiksniai

Nors tikroji ligos priežastis vis dar lieka neaiški, mokslininkai įtaria, kad pagrindinį vaidmenį atlieka smegenyse besikaupiantys baltymų pluoštai, dėl kurių kyla uždegimai ir kiti kenksmingi pokyčiai. Dažniausias rizikos veiksnys – vyresnis amžius. Svarbūs ir kiti veiksniai, tokie kaip širdies ligos, nevaldomas diabetas, buvę galvos traumos, prasta mityba, kontaktas su tam tikrais toksinais, pavyzdžiui, aliuminiu, ir rūkymas.

Genetinis polinkis taip pat turi reikšmės: jei pirmos eilės giminaitis sirgo Alzheimeriu, rizika susirgti išauga dvigubai. Ypač didelę įtaką turi tam tikra apolipoproteino E (APOE) geno variacija. Tačiau net ir ją turint ne visuomet vystosi liga.

Yra išimtis – paveldima, ankstyvos pradžios Alzheimerio forma. Paveldėjus tam tikrus pokyčius genuose, ligos atsiradimo rizika būna labai didelė. Be to, žinoma, kad apie 70 % vyresnių nei 60 metų asmenų, sergančių Dauno sindromu, suserga ir Alzheimeriu – tam įtakos turi papildoma 21 chromosomos kopija, kurioje esantis specialus baltymas tiesiogiai dalyvauja ligos vystymesi.

Kaip diagnozuojama Alzheimerio liga?

Nėra vienintelio tikslaus testo, patvirtinančio Alzheimerio diagnozę. Gydytojai vertina simptomų raidą ir pildo medicininę istoriją, dažnai kalbasi ir su artimaisiais. Atliekami įvairūs pažintinių gebėjimų testai, kurie padeda nustatyti sutrikimų mastą ir pobūdį.

Gali būti skiriami kraujo tyrimai, siekiant pašalinti kitas galimas būkles, kurios imituoja ar paaštrina simptomus – pavyzdžiui, skydliaukės hormonų ar infekcijų patikrinimas. Dažnai naudojami ir vaizdiniai tyrimai – magnetinio rezonanso arba kompiuterinė tomografija, kurie padeda atskirti Alzheimerio ligą nuo kitų smegenų sutrikimų.

Pastaruoju metu kai kuriais atvejais tiriamas ir smegenų skysčio sudėtis, ieškant tam tikrų ligos rodiklių – šiuos tyrimus paprastai skiria specializuoti gydytojai.

Gydymo galimybės

Alzheimerio gydymas – sudėtingas procesas, reikalaujantis specialistų komandos pagalbos ir kelių skirtingų metodų. Tikslas – sumažinti simptomus, sulėtinti ligos eigą ir padėti kuo ilgiau išlaikyti gyvenimo kokybę.

Pradžioje labai pasitarnauja atminties priminimo priemonės, aiškios ir nuoseklios kasdienės rutinos. Gydytojai pataria, kaip efektyviau bendrauti su ligoniu, padeda šeimos nariams sumažinti elgesio problemas ir įtampą.

Itin svarbu prižiūrėti bendrą sveikatą: koreguoti vaistus, galinčius silpninti kognityvines funkcijas, gydyti gretutines ligas, tokias kaip infekcijos ar vitaminų trūkumas.

Yra registruota keletas vaistų, skiriamų Alzheimerio ligai gydyti – dažniausiai tai cholinesterazės inhibitoriai (donepezilis, galantaminas, rivastigminas), taip pat vaistas memantinas. Kartais skiriama kelių vaistų deriniai.

Pastaraisiais metais tiriami ir naujos kartos biologiniai preparatai. Vienas iš jų, skirtas pirmajai ligos stadijai, atlieka poveikį pagrindiniam ligos mechanizmui, tačiau dėl galimų komplikacijų ir neaiškaus efektyvumo šios priemonės vertinamos labai atsargiai. Klinikiniai tyrimai vis dar vyksta, tikimasi, kad ateityje šios terapijos praplės gydymo galimybes.

Gyvenimo su Alzheimeriu ypatumai

Sergant Alzheimerio liga, labai svarbi ne tik medicininė, bet ir emocinė bei socialinė parama. Ligos progresavimo metu poreikiai nuolat kinta, todėl svarbu derinti medicininę priežiūrą su psichologine parama bei kasdienine pagalba.

Didžiausia pagalba ligoniams dažniausiai yra jų artimieji – tačiau rūpinimasis sergančiuoju gali kelti didžiulį emocinį krūvį. Siekiant išvengti išsekimo, labai svarbu pasirūpinti ir savimi, ieškoti pagalbos bei dalintis atsakomybe, kai tik įmanoma.

Daug įvairių organizacijų rūpinasi informacijos sklaida, palaiko mokslinius tyrimus bei teikia pagalbą sergantiesiems ir jų šeimoms.

Ligos prevencija ir sąmoningumo didinimas

Kiekvienų metų birželio mėnesį visame pasaulyje rengiamos kampanijos, siekiančios didinti informuotumą apie Alzheimerio ligą ir kitas demencijos formas. Lapkritį taip pat organizuojami renginiai, skirti atkreipti dėmesį į šios ligos problematiką – žmonės renkasi melsvos arba žalsvos spalvos simbolius, buria bendruomenes ir inicijuoja paramos akcijas.

Santrauka

Alzheimerio liga – tai dažniausia ir žinomiausia demencijos forma. Ji pasireiškia atminties trūkumais, sunkumais sutelkti dėmesį ir atlikti kasdienes užduotis. Ligos eiga būna pamažu progresuojanti – nuo lengvų sutrikimų iki visiško savarankiškumo praradimo. Svarbu laiku pastebėti simptomus, kreiptis į medikus, kurie padės nustatyti diagnozę, pasiūlys gydymo, priežiūros ir pagalbos galimybes. Tinkama parama ir supratimas – ypatingai svarbūs visiems, kuriuos ši liga paveikė tiesiogiai ar netiesiogiai.