Priekinio kryžminio raiščio operacijos ir raiščių rekonstrukcijos rizika

Priekinio kryžminio raiščio (PKR) plyšimas yra viena dažniausių kelio traumų, kuri dažnai reikalauja chirurginės rekonstrukcijos. Operacijos sėkmės rodikliai siekia net 80–90 %, tačiau kai kuriems pacientams apsispręsti dėl operacijos trukdo galimi pooperaciniai sunkumai.

Galimi sunkumai po PKR rekonstrukcijos

Nors dauguma pacientų po PKR operacijos atsigauna sklandžiai, vis tik gali pasireikšti įvairūs nepageidaujami reiškiniai. Apžvelkime dažniausias komplikacijas ir būdus, kaip elgtis, jei jos iškyla.

Skausmas priekinėje kelio dalyje

Viena iš dažniausių problemų po PKR operacijos – diskomfortas arba skausmas ties girnele. Ypač dažnai tai pasitaiko tiems, kurių operacijoje naudotas sausgyslės, paimtos nuo kelio girnelės, transplantatas. Tokiems pacientams gali būti pašalinama dalis kaulo nuo girnelės – todėl diskomfortas paplitęs, nors sunkesnės komplikacijos, tokios kaip girnelės lūžis ar sausgyslės plyšimas, itin retos.

Skausmas priekinėje kelio dalyje gali pasireikšti ir po kitokio tipo transplantacijų – tiek naudojant pakinklio sausgyslę, tiek donorų audinius. Manoma, jog šio skausmo priežastis – pakitusi kelio mechanika po operacijos. Judėjimas, aktyvi kineziterapija ir pritaikyti reabilitacijos pratimai ypač svarbūs, kad sportininkai kuo greičiau grįžtų į įprastą veiklą ir atkurtų normalią kelio funkciją.

Kietumas ir sąaugos (artrofibrozė)

Dar vienas dažnas iššūkis – kelio sąnario judesių ribotumas ar sustingimas po PKR atkūrimo. Daugumai žmonių su šia problema galima susidoroti aktyvia reabilitacija ir pratimais. Retesniais atvejais kelio priekyje gali susiformuoti sąaugų masė („ciklopas“) – ji trukdo pilnai ištiesinti kelį ir dažniausiai šalinama artroskopiškai.

Kad išvengtumėte sustingimo, itin svarbu pradėti mankštas ir reabilitaciją vos tik leidžia gydytojas. Anksčiau naudoti automatiniai kelio lenkimo aparatai ilgalaikės naudos nesuteikė. Jei kelio judesiai ilgainiui negerėja, dažnai padeda operacinis rando audinio šalinimas.

Kelio nestabilumas

PKR yra esminis kelio stabilizatorius, todėl jo plyšimas dažnai sukelia kelio „bėgiojimą“. Deja, nestabilumas gali išlikti arba išsivystyti net po sėkmingos operacijos dėl chirurginių netikslumų ar kartu buvusių, neišaiškintų traumų.

Pastebėta, kad didesnė rizika vėliau jausti nestabilumą kyla tiems, kurių operacija buvo atidėta ilgiau nei 12 savaičių arba kartu buvo plyšęs ir vidinis šoninis raištis. „Bėgančio“ kelio pojūtis – viena dažniausių pacientų nusiskundimų.

Nauji chirurginiai metodai, pavyzdžiui, naudojant du mažesnius transplantatus vietoj vieno, gali sumažinti nestabilumo tikimybę. Kai kuriais atvejais nestabilumas pagerėja atlikus pakartotinę operaciją.

Transplantato išsitampymas

Persodintas naujas raištis (autotransplantantas ar alotransplantatas) gali pailgėti ar išsitampyti, taip sukeldamas papildomų problemų – ypač nestabilumą ar net persodinto raiščio plyšimą. Dažniausiai to priežastis – netiksliai atlikta operacija. Tokiu atveju dažnai prireikia pakartotinės PKR rekonstrukcijos ir gali tekti gydyti bei kitus kelio audinius.

Ganglioninių cistų susidarymas

Nors tai reta komplikacija, po PKR rekonstrukcijos apie transplantatą ar jo viduje gali formuotis cistos. Jos dažniausiai nepavojingos ir pašalinamos nesunkiai, tačiau kartais sukelia kelio skausmą, traškėjimą, judesio ribotumą ar sąstingį. Tikslios cistų atsiradimo priežastys nežinomos – galima, kad tam įtakos turi organizmo reakcija į chirurginius sraigtus arba netikslus transplantato įdėjimas.

Augimo plokštelių pažeidimai

Vaikams ir paaugliams PKR operacija gali pakenkti kelio augimo zonoms ir sukelti kaulo augimo sutrikimų. Dėl šios rizikos dažnai laukiama, kol vaikas ūgtelės, arba taikomi šiuolaikiniai metodai, leidžiantys saugiau atlikti procedūrą, pavyzdžiui, naudojant specialius grąžtus ir darydami mažesnes landas.

Kraujavimas po operacijos

Nedidelis kraujavimas operacijos vietoje yra įprastas, tačiau galima susidurti ir su gausesniu kraujo netekimu, kai kraujavimas nesustoja uždėjus spaudimą. Dažnai to priežastis – kraujagyslių pažeidimas operacijos metu. Tokiu atveju paprastai reikalinga chirurginė pagalba, siekiant sustabdyti kraujavimą.

Infekcija ir ligų perdavimas

Infekcijos po PKR operacijos yra retos, bet jei išsivysto, kai kuriais atvejais gali prireikti šalinti ar išplauti transplantatą. Siekiant išvengti užkrėtimo, operacija atliekama laikantis griežtų sterilumo reikalavimų.

Kraujagyslių užsikimšimai (trombai)

Po PKR rekonstrukcijos gali susiformuoti kraujo krešuliai – dažniausiai šlaunies ar blauzdos venose. Kartai jie gali patekti į kitas kūno vietas. Riziką didina paveldimumas, didesnis amžius, aukštas kraujospūdis, ilga operacijos trukmė ar gretutinės ligos, tokios kaip diabetas ar nutukimas.

Sumažinti trombozės tikimybę padeda ankstyvas judėjimas po operacijos, kompresinės kojinės ar prireikus – gydytojo paskirti skystinantys vaistai.

Pakartotinis persodinto raiščio plyšimas

Pakartotinis persodinto PKR plyšimas pasitaiko retai, tačiau įmanomas. Tokiais atvejais būtina ieškoti ankstesnės operacijos techninių klaidų, netinkamo įtvirtinimo ar transplantato padėties.

Įdomu tai, kad savas audinys (autotransplantatas) paprastai būna stipresnis net už natūralų PKR, tuo tarpu donorų audiniai (alotransplantatai) dažniau plyšta. Dėl šios priežasties aktyvūs sportininkai dažniausiai renkasi savo kūno audinius, nors reabilitacija gali būti ilgesnė ir sudėtingesnė.

Ką galima padaryti sumažinant komplikacijų riziką?

• Laikykitės reabilitacijos ir pratimų plano, kurį rekomenduoja jūsų gydymo komanda.
• Nedelskite pradėti judėti po operacijos – svarbu kuo anksčiau atkurti kelio judrumą.
• Stebėkite operuotos vietos būklę: pastebėję stiprų kraujavimą, skausmą ar patinimą, informuokite gydytoją.
• Svarbu laikytis visų chirurgų ir specialistų patarimų, prižiūrėti žaizdą ir rūpintis bendra sveikata, kad sumažintumėte komplikacijų tikimybę.

Reabilitacijos svarba po PKR rekonstrukcijos

Geriausių rezultatų galima pasiekti kruopščiai laikantis reabilitacijos programos, skatinant ankstyvą judėjimą ir stiprinant šlaunies raumenis. Tai padeda atkurti judesių amplitudę, pagerinti raumenų jėgą ir atstatyti visas pagrindines kelio sąnario funkcijas. Ankstyva ir kokybiška reabilitacija – pagrindinis veiksnys atgauti pilną judėjimą bei grįžti prie mėgstamos veiklos ar sporto.