Gimdos kaklelio vėžys

Gimdos kaklelio vėžys – tai liga, kai gimdos kaklelyje ima nekontroliuojamai daugintis pakitusios ląstelės. Būtent ši gimdos dalis jungia makštį su gimda. Nors tokiu vėžiu dažniausiai suserga vyresnės nei 30 metų moterys, svarbiausia šios ligos priežastis yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV), plintantis lytinių santykių metu.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Didžioji dauguma gimdos kaklelio vėžio atvejų susiję su ilgalaike infekcija aukštos rizikos ŽPV tipais, tokiais kaip ŽPV16 ir ŽPV18. Nors beveik visi lytiniu keliu aktyvūs žmonės kažkuriuo gyvenimo momentu užsikrečia ŽPV, tik daliai dėl to išsivysto vėžys. Daugeliu atvejų organizmas pats įveikia virusą, tačiau, jei infekcija užsitęsia, gali prasidėti ikivėžiniai pokyčiai.

Retesniais atvejais prie gimdos kaklelio vėžio išsivystymo gali prisidėti ir kiti faktoriai – pavyzdžiui, prenatalinis poveikis DES preparatui, kuris anksčiau buvo skiriamas siekiant apsaugoti nuo nėštumo komplikacijų.

• Rūkymas ar pasyvus rūkymas
• Ankstyvi lytiniai santykiai
• Didesnis lytinių partnerių skaičius
• Imuninės sistemos susilpnėjimas
• Ilgalaikis kontraceptinių tablečių vartojimas
• Dažni nėštumai

Pagrindiniai simptomai

Ankstyvose stadijose gimdos kaklelio vėžys dažnai nesukelia jokių pastebimų požymių. Būtent dėl to ypač svarbu reguliariai lankytis pas ginekologą profilaktiniams tyrimams.

Ankstyvojo etapo simptomai gali būti:

• Kraujavimas po lytinių santykių
• Kraujavimas po menopauzės
• Nereguliarūs arba gausesni menstruaciniai kraujavimai
• Vandeningos ar neįprastos makšties išskyros
• Skausmas dubens srityje
• Nemalonūs pojūčiai sekso metu

Jei liga pažengia, galimi šie požymiai:

• Šlapinimosi sutrikimai, kraujas šlapime
• Skausmingi tuštinimosi epizodai, kraujavimas iš tiesiosios žarnos
• Nuovargis
• Pilvo ar nugaros skausmas
• Patinusios kojos

Vėžio tipai ir jų ypatybės

Didžioji dalis gimdos kaklelio vėžio atvejų (iki 90 %) yra plokščialąsteliniai karcinomai – jie prasideda iš išorinio gimdos kaklelio (egzocervikso) ląstelių, dažniausiai vadinamoje transformacijos zonoje. Kitas dažnas tipas – adenokarcinoma, kuri atsiranda iš liaukinių ląstelių endocervikse. Labai retais atvejais randami mišrūs tipai – adenoskvamoziniai navikai.

Kaip nustatoma liga?

Jei profilaktinių arba diagnostinių tyrimų metu įtariamas gimdos kaklelio vėžys, atliekami papildomi tyrimai:

• Kolposkopija: gimdos kaklelio apžiūra specialiu padidinančiu prietaisu
• Biopsijos (pvz., LEEP procedūra, kūginė biopsija): mažo audinio gabalėlio paėmimas tyrimui
• Vaizdiniai tyrimai (rentgenas, MRT, PET): naviko išplitimui vertinti
• Bendras kraujo tyrimas
• Cistoskopija ar sigmoidoskopija: jei įtariamas naviko plitimas į šlapimo pūslę ar žarnyną

Vėžio stadijos

Norint parinkti tinkamiausią gydymo taktiką, svarbu įvertinti, kaip smarkiai liga išplitusi:

• 1 stadija: vėžys apribotas tik gimdos kakleliu (IA ir IB pogrupiai – priklausomai nuo naviko dydžio ir gylio)
• 2 stadija: navikas plinta į viršutinius makšties du trečdalius arba aplinkinius audinius (paskirstoma į pogrupius pagal plitimo apimtį ir naviko dydį)
• 3 stadija: liga peržengia apatinę makšties dalį, išplinta į dubens sienas ar limfmazgius, gali sukelti inkstų funkcijos sutrikimus
• 4 stadija: vėžys išplinta už dubens ribų, įsiskverbia į šlapimo pūslės ar tiesiosios žarnos gleivinę arba kitus organus

Gydymo galimybės

Gydymas parenkamas atsižvelgiant į ligos stadiją bei jos išplitimą. Dažnai taikomas kelių metodų derinys.

Chirurginis gydymas gali apimti:

• Naviko šalinimą aštriu peiliu (šalčio peilio konizacija)
• Sarginio limfmazgio biopsiją – ištyrimui pašalinamas artimiausias limfmazgis
• Histerektomiją – gimdos ir gimdos kaklelio pašalinimą
• Radikalią trachelektomiją – pašalinamas gimdos kaklelis ir viršutinė makšties dalis
• Kiaušintakių ir kiaušidžių šalinimą
• Pilvo organų pašalinimą pažengusiais atvejais

Spindulinė terapija sunaikina vėžines ląsteles ir gali būti taikoma išoriškai ar įvedant spinduliavimo šaltinį į makštį (brachiterapija). Tokia terapija taip pat naudojama simptominio palengvinimo tikslais – sumažinti skausmą ar naviko apimtį.

Medikamentinis gydymas dažnai apima chemoterapiją – vaistai sustabdo vėžinių ląstelių augimą arba jas sunaikina. Naudojamos įvairios medžiagos, tarp kurių – cisplatina, karboplatina, gemcitabinas, ir kiti.

Taikinių terapija pasižymi tuo, kad vaistai nukreipiami į konkrečius vėžio ląstelių augimui svarbius baltymus arba fermentus.

Poveikis vaisingumui

Ligos gydymas kai kuriais atvejais gali lemti nevaisingumą, ypač jei atliekama histerektomija – pašalinama gimda. Vis dėlto tam tikrose stadijose gali būti galimybė išsaugoti pastojimo funkciją, pavyzdžiui, taikant vaisingumą išsaugančią radikalią trachelektomiją. Tokiu atveju moteris gali išlikti vaisinga ir susilaukti vaikų, tačiau gimdymas paprastai atliekamas atliekant Cezario pjūvį.

Kaip galima apsisaugoti?

Nors visiškai išvengti vėžio neįmanoma, daugeliu atvejų galima gerokai sumažinti riziką. Reguliarūs testai leidžia laiku aptikti pakitusias ląsteles gimdos kaklelyje ir užbėgti ligai už akių. Gimdos kaklelio tyrimams naudojamas PAP testas (citologinis) ir ŽPV testas, kurie dažnai atliekami kartu per profilaktinį ginekologo vizitą.

PAP testas leidžia įvertinti, ar gimdos kaklelyje yra pakitimų, o ŽPV tyrimas padeda nustatyti aukštos rizikos virusinius tipus.

• Nuo 21 iki 30 metų rekomenduojama PAP tyrimą atlikti kas trejus metus
• 30–65 metų moterims galima pasirinkti: vien PAP testą kas trejus metus, pirminį ŽPV testą kas penkerius metus arba abu tyrimus (bendrai) kas penkerius metus
• Vyresnėms nei 65-eri, jei ankstesni rezultatai buvo geri, tęsti tyrimų nebereikia
• Po pilnos histerektomijos profilaktiniai tyrimai nebereikalingi, nebent yra buvusių ikivėžinių ar vėžinių pokyčių

Kita stipri prevencinė priemonė – vakcina nuo ŽPV. Vakcinacija rekomenduojama tiek berniukams, tiek mergaitėms, pradedant nuo 9 metų, o idealiausia – 11–12 metų amžiuje. Paprastai užtenka dviejų dozių, tačiau vyresniems ar silpnesnę imuninę sistemą turintiems prireikia trijų dozių.

Vyresniems nei 26-erių vakcina visuotinai nebesiūloma, tačiau, esant poreikiui, galima pasitarti su gydytoju apie galimą naudą.

Ligos prognozė ir perspektyvos

Gimdos kaklelio vėžiui būdingas lėtas augimas – dažnai jį galima sėkmingai gydyti, jei liga diagnozuojama anksti. Kai navikas neperžengia gimdos kaklelio ribų, penkerių metų išgyvenamumas siekia apie 92 %. Jei vėžys išplitęs į aplinkinius audinius ar limfmazgius dubenyje, prognozė prastesnė – penkerių metų išgyvenamumas sumažėja iki 59 %.

Ankstyva diagnozė ir veiksmingas gydymas gali ženkliai pagerinti prognozę. Svarbu reguliariai atlikti patikras, žinoti pagrindinius simptomus ir, esant poreikiui, laiku kreiptis į medicinos įstaigą. Gerai suplanuota prevencija bei ŽPV vakcina padeda išvengti daugumos šios ligos atvejų.