8 geltonosios dėmės degeneracijos priežastys ir rizikos veiksniai

Geltonosios dėmės degeneracija – liga, kai pažeidžiama akies tinklainė ir suprastėja centrinis regėjimas. Nors tiksli šio sutrikimo priežastis nėra visiškai aiški, mokslininkai sutaria, kad svarbų vaidmenį turi amžius, paveldimumas bei įvairūs gyvenimo būdo veiksniai. Skiriamos dvi pagrindinės formos: dažnesnė sausoji ir retesnė, tačiau pavojingesnė – šlapioji geltonosios dėmės degeneracija, kuri siejama su naujų kraujagyslių atsiradimu akyje.

Pagrindiniai simptomai

Pirmieji regėjimo pokyčiai paprastai atsiranda palaipsniui, tačiau kai kurie žmonės pastebi regėjimo blogėjimą staigiau. Būdingi simptomai apima:

• Matymo neryškumą
• Sudėtingesnį žmonių atpažinimą
• Išsikraipiusius tiesius vaizdo kontūrus
• Aklo taško atsiradimą centrinėje regėjimo dalyje

Rizikos veiksniai

Amžius

Labiausiai geltonosios dėmės degeneracijos tikimybę padidina amžius. Vyresniems nei 50 metų žmonėms rizika susirgti šia akių liga išauga pastebimai.

Genetiniai ir paveldimumo veiksniai

Paveldimumas – vienas iš svarbiausių rizikos veiksnių. Jei šeimoje yra sirgusių geltonosios dėmės degeneracija, rizika didėja. Nustatyta, kad kai kurie genai padidina ligos tikimybę, ypač progresuojančių formų atvejais, tokiose kaip geografinė atrofija (vėlyvos stadijos sausoji AMD).

Didelės apimties genetiniai tyrimai leido nustatyti dešimtis paveldimų geno variantų, susijusių su šios akių ligos atsiradimu bei progresavimu.

• Rasė: Didesnė rizika registruojama šviesiaodžiams, o tirti duomenys rodo, kad kai kurių rasių atstovams ši liga pastebimai retesnė.
• Akies spalva: Šviesių akių savininkams geltonosios dėmės degeneracija pasitaiko dažniau. Riziką gali lemti ir šviesi oda.

Vaikystės ir jaunystės ligos

• Stargardt’o liga – dažniausia vaikų geltonosios dėmės degeneracijos forma. Ji dažniausiai nustatoma dar iki 20 metų.
• Vitelliforminė makulinė distrofija – pasireiškia tiek jaunesniems, tiek vyresniems žmonėms. Sergant šia liga akies makuloje matomos gelsvos sankaupos.

Lytis

Pastebėta, kad šia liga dažniau serga moterys. Tikėtina, kad tai siejama su ilgesne gyvenimo trukme ir tuo, kad ilgiau gyvenant liga spėja labiau progresuoti. Tačiau ar lytis pati savaime lemia dažnesnę diagnostiką, nėra visiškai aišku.

Ankstyvieji tyrimai svarstė ryšį tarp ankstyvos menopauzės ir šios akių ligos, tačiau naujausi duomenys to nepatvirtina.

Kūno masė ir fizinis aktyvumas

Antsvoris ir nutukimas gali padidinti geltonosios dėmės degeneracijos riziką. Nustatyta, kad net nedidelis kūno masės sumažėjimas (pavyzdžiui, sumažinta liemens ir klubų apimtis) jau gali mažinti šios ligos tikimybę.

Reguliarus judėjimas ir aktyvus gyvenimo būdas taip pat prisideda prie tiek ankstyvos, tiek vėlyvos stadijos geltonosios dėmės degeneracijos rizikos sumažėjimo. Net ir vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas turi teigiamą poveikį bendrai akių sveikatai.

Pakitimai sveikatoje

Didesnė rizika diagnozuoti geltonosios dėmės degeneraciją fiksuojama žmonėms, kurie serga aukštu kraujospūdžiu, širdies ir kraujagyslių ligomis, yra patyrę insultą. Šie sveikatos sutrikimai pažeidžia kraujagysles, taip padidindami riziką

• Lėtinės kvėpavimo takų ligos
• Didelis cholesterolio kiekis kraujyje
• Osteoporozė
• Cukrinis diabetas
• Kepenų cirozė
• Lėtinė inkstų liga
• Alzheimerio liga
• Depresija
• Charleso Bonnet sindromas (regos haliucinacijos)
• Podagra
• Vėžys

Rūkymas ir oro užterštumas

Tyrimai rodo, kad rūkymas gerokai padidina geltonosios dėmės degeneracijos riziką. Rūkant gali pasireikšti kraujagyslių pažeidimai, padidėti oksidacinis stresas bei uždegimai akies audiniuose. Nustatyta, kad rūkantys žmonės serga šia liga dvigubai dažniau, ypač nustatoma sausoji forma.

Oro taršos poveikis dar tiriamas, tačiau mokslininkai mano, jog labai užterštas oras gali turėti panašų poveikį kaip rūkymas.

Saulės poveikis ir akių apsauga

Nuolatinis buvimas ryškioje saulėje be tinkamų apsauginių akinių didina geltonosios dėmės degeneracijos riziką. Akių pažeidimus gali lemti ir lazerio, šviesoforų, įvairių stipraus apšvietimo lempos – ypač tiems, kurie ilgai dirba lauke ar naudoja šiuos prietaisus darbo metu.

Rekomenduojama saugoti akis nuo ultravioletinių spindulių ne tik vyresniame amžiuje – pavojus egzistuoja ir jaunesniems žmonėms. Ypatingai rizikuoja tie, kas dėl darbo ar vartojamų vaistų turi jautresnę odą ir akis.

Mityba ir maistinės medžiagos

Antioksidantų gausi mityba apsaugo ląsteles nuo oksidacinio streso, kuris susijęs su daugybe lėtinių ligų, įskaitant ir geltonosios dėmės degeneraciją. Tyrimai atskleidė, kad mažas vitaminų C, E, A, cinko kiekis kraujyje siejamas su didesne regėjimo praradimo rizika.

Didelė riebalų ir sočiųjų riebalų suvartojimo dalis mityboje gali prisidėti prie ligos atsiradimo. Priešingai, daug luteino ir zeaksantino turintys augalai – tokie kaip špinatai, lapiniai kopūstai – saugo akis ir sumažina riziką.

Svarbų vaidmenį atlieka ir omega-3 riebalų rūgštys, kurių gausu Viduržemio jūros dietoje. Didesnis šviežių daržovių, alyvuogių aliejaus vartojimas ir mažesnis raudonos mėsos, kepto ar stipriai perdirbto maisto kiekis susietas su mažesne AMD rizika.

Alkoholis daro nevienodą įtaką. Kai kurie tyrimai rodo, kad saikingas alkoholio vartojimas gali saugoti nuo vėlyvos stadijos ligos tam tikroms grupėms, tačiau poveikis priklauso nuo individualių veiksnių.

Ką galima pakeisti?

Nors kai kurių geltonosios dėmės degeneracijos rizikos veiksnių pakeisti neįmanoma (amžius, genetika), daugelį kitų galima kontroliuoti. Nepriklausomai nuo amžiaus, svarbu saugoti akis nuo UV spindulių, nerūkyti ir rūpintis bendra sveikata. Sergantiems lėtinėmis ligomis – ypač diabetu – būtina palaikyti gerą sveikatos būklę. Reguliarūs akių tikrinimai padeda anksti pastebėti ligos pradžią ir užkirsti kelią jos progresavimui.