Ką svarbu žinoti apie divertikulito diagnozę

Divertikulitas – tai uždegiminė storosios žarnos liga, kuri dažniausiai pasireiškia staigiu pilvo skausmu, pakitusiu tuštinimusi ir karščiavimu. Ši liga išsivysto tada, kai žarnose susiformavusios mažos išvaržos (divertikulai) užsidega ar infekuojasi. Nepaisant dažnų simptomų, tokių kaip pilvo diskomfortas ar tuštinimosi sutrikimai, šie požymiai būdingi ir kitoms ligoms, todėl tiksli diagnostika yra svarbiausias žingsnis gydyme.

Kaip nustatomas divertikulitas

Diagnozė paprastai prasideda nuo apsilankymo pas gydytoją, jaučiant nuolatinį ar stiprų pilvo skausmą, užkietėjimą, viduriavimą, pykinimą ar karščiavimą. Specialistai įvertina bendrą sveikatos būklę, susipažįsta su anksčiau sirgtomis ligomis, o vėliau gali skirti papildomus tyrimus.

Dažniausiai atliekami šie tyrimai:

• Kraujas – įvertinami uždegiminius procesus rodantys rodikliai, tokie kaip C reaktyvusis baltymas (CRB).
• Šlapimo tyrimas – padeda atskirti galimas kitas šlapimo takų ligas, kurios gali pasireikšti panašiais simptomais.
• Skaitmeninė tiesiosios žarnos apžiūra – leidžia įvertinti tiesiosios žarnos būklę ir padėti atmesti kitas priežastis.
• Išmatų tyrimas – gali būti skirtas kitoms galimoms virškinimo trakto infekcijoms atmesti.
• Kompiuterinė tomografija (KT) – vienas pagrindinių tyrimų, padedantis aiškiai matyti uždegimą, atskirti sudėtingą (su komplikacijomis) ir nesudėtingą divertikulitą. Jei reikia, tyrimas atliekamas naudojant kontrastinę medžiagą per tiesiąją žarną.
• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – kartais naudojama, ypač nėščiųjų diagnostikoje ar komplikacijoms nustatyti, tačiau dažnai ji brangesnė ir mažiau prieinama nei KT tyrimas.
• Ultragarsas – neinvazinis tyrimas, padedantis diagnozuoti uždegiminius procesus be radiacijos, tačiau kai kuriais atvejais reikalauja daugiau laiko ir patirties.

Kada verta atlikti papildomus tyrimus

Daugeliui žmonių divertikulai žarnyne randami atsitiktinai, pavyzdžiui, atliekant profilaktinę kolonoskopiją. Neretai jie nesukelia jokių nusiskundimų. Tačiau uždegus ar infekavus šiems išsikišimams, gali pasireikšti tokie požymiai kaip pilvo skausmas, pakitęs tuštinimasis, pykinimas, vėmimas ar gleivės išmatose – tuomet svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją.

Svarbu pasakyti specialistui, jei jums anksčiau buvo aptikti žarnų išvaržos. Žmonėms, vyresniems nei 60 metų, divertikulai aptinkami ypač dažnai, todėl gydytojai šiai grupei daug dėmesio skiria, jei pasireiškia įtartini simptomai.

Ligos, kurios gali pasireikšti panašiais simptomais

Divertikulito požymiai dažnai panašūs į kitų pilvo ligų apraiškas. Tarp jų:

• Apendicitas
• Žarnyno nepraeinamumas
• Žarnyno prakiurimas
• Storosios žarnos vėžys
• Nėštumo už gimdos ribų atvejai
• Endometriozė
• Uždegiminės žarnyno ligos, kaip Krono liga ar opinis kolitas
• Gastroenteritas, sukeltas bakterijų ar virusų
• Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS)
• Išeminis kolitas
• Inkstų akmenys
• Kiaušidžių cistos
• Dubens organų uždegimas
• Kiaušidžių ar sėklidžių sukimas
• Dubens organų pūliniai
• Šlapimo takų infekcijos

Divertikuliozė ir divertikulitas – kuo skiriasi

Divertikuliozė – tai būsena, kai storosios žarnos sienelėje susiformuoja mažos kišenės ar išvaržos. Daugeliui jos nesukelia jokio diskomforto. Dažnai pakanka tik stebėti savo būklę, laikytis skaidulų gausios dietos, aktyviai judėti ir atsisakyti žalingų įpročių.

Kai šios kišenėlės užsidega arba užsikrečia, išsivysto divertikulitas. Tokiu atveju dažnai būtinas aktyvus gydymas ir gydytojo priežiūra.

Gydymo ypatumai ir galimos komplikacijos

Nustačius divertikulitą, skiriamas gydymas pagal būklės sunkumą: gali pakakti poilsio, pakoreguotos dietos, tačiau esant sunkesniems atvejams gali prireikti stacionaraus gydymo. Gydymui dažnai prireikia vaistų nuo uždegimo, skausmo, antibiotikų ar skysčių per veną.

Ilgai trunkantis ar pasikartojantis divertikulitas gali sukelti komplikacijas, tarp jų:

• Fistulų susidarymą (netipinį jungtį tarp organų)
• Žarnos sienelės prakiurimą
• Pilvaplėvės uždegimą
• Pūlinių formavimąsi (infekcijos židinius)
• Žarnų spindžio susiaurėjimą

Skausmui malšinti namuose dažniausiai užtenka paprastų analgetikų. O mityboje kelias dienas rekomenduojami minkšti ar skysti produktai, kol simptomai aprims. Jei liga sudėtinga arba sukomplikavo, gydymas tęsiamas ligoninėje.

Kartais, jei uždegimas nuolat kartojasi arba susidaro rimtų komplikacijų, gali būti pasiūlyta pašalinti dalį pažeistos žarnos chirurginiu būdu. Toks gydymo būdas taikomas retai – tik jei kiti metodai nepadeda.

Kaip sumažinti ligos pasikartojimo riziką

Dalis žmonių po gydymo gali patirti ligos atkrytį, todėl rekomenduojama:

• Padidinti skaidulinių medžiagų kiekį maiste
• Mesti rūkyti
• Fiziškai užsiimti reguliaria mankšta

Apie trečdaliui pacientų liga gali pasikartoti, todėl svarbios nuolatinės sveikos gyvensenos rekomendacijos.

Kada būtina kreiptis į medikus

Nors kai kurie žmonės, sirgę divertikulitu anksčiau, gali atpažinti simptomus anksčiau, nemažai žmonių nežino esantys rizikoje, kol liga stipriai nepaūmėja.

Nedelskite kreiptis medicinos pagalbos, jei jaučiate stiprų ar ilgą pilvo skausmą, staiga prasidėjusį viduriavimą, užkietėjimą, pykinimą, vėmimą ar aptikote kraujo išmatose. Staiga pradėjęs skaudėti pilvą, didelis silpnumas, svaigimas ar apalpimas – požymiai, kuriems iškart reikalinga skubi pagalba.

Santrauka

Divertikuliozė dažnai nesukelia jokių simptomų, tačiau kartais gali pereiti į uždegiminį procesą – divertikulitą. Pastaroji būklė pasireiškia pilvo skausmu ir kitais virškinimo sutrikimais, kuriuos turi įvertinti gydytojas. Diagnozavimui reikalingi ne tik fizinis ištyrimas ar pokalbis apie simptomus, bet dažnai ir laboratoriniai bei vaizdiniai tyrimai. Tiksli diagnostika ir tinkamas gydymas padeda išvengti komplikacijų ir užkirsti kelią ligos pasikartojimui.