Ašinės spondiloartrito priežastys

Axialinė spondiloartritas – tai lėtinis uždegiminis procesas, kuris pirmiausia pažeidžia stuburą bei kryžmens-klubo sąnarius, esančius ties stuburo apačia, kur jis jungiasi su dubeniu. Ši būklė dažniausiai prasideda nugaros skausmu ir sustingimu, o simptomų pasunkėjimas gali stipriai paveikti gyvenimo kokybę. Nors tiksli liga priežastis išlieka neaiški, aiškėja įvairūs rizikos veiksniai, galintys prisidėti prie jos išsivystymo.

Rizikos veiksniai ir priežastys

Pasak specialistų, axialinę spondiloartritą lemia keletas faktorių. Dalyvauja tiek neišvengiami, tiek keičiami rizikos veiksniai – genetika, amžius, lytis, kūno sudėjimas bei gyvenimo būdas.

Ši liga priklauso autoimuninių sutrikimų grupei – tai reiškia, jog imuninė sistema klaidingai puola paties organizmo audinius, dažniausiai sąnarius ar raumenis. Nors aiškių atsakymų, kas paskatina tokį organizmo elgesį, nėra, manoma, kad tam įtakos gali turėti bakterijos, virusai ar net kai kurie vaistai, sužadinantys imuninį atsaką.

Genetiniai paveikslai ir kiti nekintami veiksniai

Didelę įtaką turi paveldimumas. Pastebėta, kad asmenims, kurių kraujyje aptinkamas HLA-B27 baltymas, axialinės spondiloartrito rizika yra didesnė. Šis baltymas dalyvauja imuninės sistemos veikloje, leidžia organizmui atskirti savus audinius nuo svetimkūnių. Tačiau ne visi, turintys šį baltymą, būtinai susirgs – veiksnių čia daugiau.

Tyrimai rodo ryšį tarp žarnyno uždegimo ir spondiloartrito. Neretai kartu išsivysto ir uždegiminės žarnyno ligos – pavyzdžiui, Krono liga arba opinis kolitas. Dar viena susijusi būklė – osteoporozė, dėl kurios kaulai silpnėja ir tampa trapesni. Nors ši liga dažnesnė moterims po menopauzės, sumažintas kaulų tankis būdingas ir vyrams, sergantiems šiomis stuburo ligomis.

Ilgą laiką manyta, jog axialinė spondiloartritas dažnesnė vyrams. Vis dėlto dabar paaiškėjo, kad moterims liga gana dažnai lieka nepastebėta arba klaidingai diagnozuojama kitaip, pavyzdžiui, fibromialgija. Vyrams dažniausiai pirmiausia pasireiškia uždegiminis nugaros skausmas, anksti matomas ir rentgeno nuotraukose, o moterys gali jausti išplitusį, visą kūną apimantį skausmą.

Amžius – taip pat svarbus veiksnys. Ši liga paprastai prasideda jauname amžiuje – dažniausiai paauglystėje arba iki 45 metų.

Gyvenimo būdas ir sveikatos įpročiai

Nors gyvensena savaime nesukelia axialinės spondiloartrito, ji gali smarkiai paveikti simptomus ir ligos eigą. Riziką padidina rūkymas, nutukimas, aukštas kraujospūdis, padidėjęs cholesterolis ar diabetas. Ypač rūkymas siejamas su intensyvesniais simptomais: paūmėja sąnarių sustingimas, o nugaros skausmas dažnai pasireiškia jaunesniame amžiuje.

Antsvoris taip pat apsunkina situaciją. Nors perteklinis svoris tiesiogiai nesukelia uždegiminės stuburo ligos, jis gali sustiprinti nugaros skausmą ir judesių apribojimus. Per didelė fizinė apkrova ilgainiui gali skatinti entezitų išsivystymą – tai yra uždegimą ten, kur sausgyslės ar raiščiai prisitvirtina prie kaulo.

Svarbiausia informacija trumpai

Axialinė spondiloartritas – autoimuninė liga, pasireiškianti stuburo ir kryžmens-klubo sąnarių uždegimu. Jai būdingas nugaros skausmas ir sustingimas, dažniausiai prasideda iki vidutinio amžiaus. Svarbūs rizikos veiksniai: genetika, lytis, amžius, kitos autoimuninės ligos, rūkymas ir nutukimas. Nors užkirsti kelią ligos pradžiai negalima, valdant tam tikrus veiksnius – pavyzdžiui, metant rūkyti ir palaikant optimalų svorį – galima sušvelninti simptomus bei pagerinti gyvenimo kokybę.

Kasdieniai iššūkiai ir pagalba

Liga gali smarkiai riboti kasdienę veiklą ir judėjimą. Nors ne visus rizikos veiksnius galima keisti, verta pasistengti dėl tų, kuriuos galima – atsisakyti žalingų įpročių, išsaugoti fizinį aktyvumą ir, jei reikia, ieškoti emocinės paramos. Specialisto konsultacija gali padėti pasirinkti tinkamiausius gyvenimo pokyčius, o palaikymo grupės – suteikti papildomą motyvaciją siekiant geresnės savijautos.