Kaip diagnozuojama angioedema

Angioedema – tai staiga atsirandantis giliųjų audinių, dažniausiai veido, lūpų, rankų, kojų, gerklės ar kitų kūno vietų, patinimas. Dažniausiai paveikiamos gleivinės arba poodiniai audiniai, todėl patinimas paprastai būna didesnis ir gilesnis nei įprastų bėrimų ar dilgėlinės atveju.

Kaip pasireiškia angioedema?

Angioedema išsiskiria tuo, kad jos metu staigiai atsiranda patinę plotai, kurių ribos dažniausiai būna neaiškios. Dažniausiai pažeidžiamos vietos – akys, lūpos ir skruostai. Patinimas gali būti šiltas, kartais skausmingas, tačiau paprastai nėra niežulio. Visgi neretai kartu su angioedema pasireiškia ir dilgėlinė, o ši jau būna intensyviai niežtinti.

Kas gali išprovokuoti angioedemą?

Šią būklę gali sukelti labai įvairūs veiksniai – tiek aplinkos, tiek organizmo. Dažniausiai tai:

• Maisto produktų sukelta alergija
• Vaistų alerginės reakcijos
• Įkvėpiami alergenai (pvz., žiedadulkės)
• Stresas
• Vabzdžių įkandimai
• Dideli temperatūros pokyčiai
• Vibracija ar staigūs aukščio pokyčiai
• Intensyvus fizinis krūvis
• Saulės spinduliai
• Ankšti rūbai

Kaip atpažinti angioedemą namuose?

Neretai apie angioedemą galima spręsti paprastai – užtenka atidžiai įsižiūrėti į kūno pakitimus. Labiausiai matomi požymiai:

• Patinusios lūpos, akys, rankos, kojos ar liežuvis
• Staigus, be aiškios priežasties atsiradęs bet kurios kūno dalies patinimas
• Odos spalvos pakitimas – patinęs plotas gali būti rausvas arba paraudęs
• Kai spaudžiama patinusi oda, ji kuriam laikui pabąla ir vėl įgauna rausvumą

Kartais simptomai išryškėja suvalgius neįprastų produktų ar paragavus naujo maisto – verta peržvelgti, ar nesusiklosto priklausomybė alergizuojančioms medžiagoms.

Kokie angioedemos tipai?

Nustatant angioedemos kilmę išskiriamos dvi pagrindinės rūšys:

• Histamininė angioedema – sukelta alergijos, kai organizme išsiskiria histaminas. Dažniausiai diagnozuojama pagal simptomų aprašą, odos išvaizdą ir istoriją.
• Ne-histamininė, arba paveldima angioedema – jos metu aptinkamas C1 inhibitoriaus trūkumas arba pakitimai. Tokia angioedemos forma gali būti perduodama paveldėjimo būdu ar pasireiškia dėl tam tikrų vaistų ar ligų.

Kaip nustatoma angioedemos diagnozė?

Dažniausiai gydytojui pakanka apžiūrėti patinusią kūno vietą ir įvertinti anamnezę. Jei kyla abejonių dėl angioedemos kilmės, atliekami papildomi tyrimai:

• Odos dūrio alerginiai testai – padeda nustatyti, ar esate jautrus konkrečiai medžiagai
• Kraujo tyrimai – tiriami imuninio atsako žymenys, tačiau rezultatai dažnai nėra specifiški
• C4 komplemento tyrimas – dažnai naudojamas įtariant paveldimą angioedemą
• C1 inhibitoriaus aktyvumo tyrimai – tiksliau nustato paveldimas formas
• Genetinis ištyrimas – identifikuojamos mutacijos, susijusios su paveldima angioedema

Paveldima angioedema ir jos ypatumai

Paveldimos formos yra retos ir sudaro tik mažą dalį visų atvejų. Dažniausiai jų eiga susijusi su giminės istorija. Dalis pacientų turi genetinių pokyčių, kurie gali susiformuoti ir be šeimos narių paveldimumo.

Kaip ilgai trunka angioedemos simptomai?

Alerginės kilmės angioedema dažniausiai pasireiškia per valandą nuo kontakto su alergenu ir trunka iki dviejų parų. O paveldima forma dažniau atsiranda netikėtai ir užtrunka 2–3 dienas.

Žarnyno angioedema: kuom ji ypatinga?

Reta angioedemos rūšis – žarnyno angioedema. Jos metu pabrinksta žarnos sienelės, dėl ko vargina pilvo skausmas, spazmai, pilvo pūtimas, pykinimas ar vėmimas. Simptomai gali būti sukelti tiek histamininės, tiek ne-histamininės rūšies angioedemos.

Kokius tyrimus skiria gydytojas?

Renkantis tyrimus, svarbiausia atskirti angioedemos tipą ir atmesti kitas ligas, galinčias sukelti panašius simptomus. Dažniausiai atliekami:

• Alergijos tyrimai
• Kraujas komplemento (C4, C1-INH) kiekiui nustatyti
• Genetiniai testai

Taip pat gali būti atliekami papildomi tyrimai, jei reikia atmesti kitas priežastis.

Ar reikalingas vaizdinis ištyrimas?

Įprastai vaizdinimo tyrimai (radiologija, echoskopija ir t.t.) prireikia retai. Jie skiriami tuomet, kai yra neaiškių simptomų (pvz., dusulys ar virškinimo trakto sutrikimai), kad būtų pašalintos kitos galimos diagnozės.

Kaip atskirti angioedemą nuo kitų būklių?

Kai kurios būklės pasižymi labai panašiais simptomais ir lengva susipainioti:

• Kontaktinis dermatitas – odos uždegimas, dažnai pasireiškiantis po kontakto su dirgikliu (pvz., plaukų dažais).
• Edema – bendrinis bet kurios kūno dalies patinimo terminas, kuris gali atsirasti po traumos ar infekcijos.
• Širdies ar inkstų nepakankamumas – jų sukelti patinimai vystosi ilgiau ir dažniausiai yra simetriški, jų atžvilgiu angioedema nepalieka duobutės spaudžiant odą („nepitting“), o širdies ar inkstų kilmės patinimas – priešingai.
• Giliųjų venų trombozė (DVT) – dažniausiai pasireiškia tik vienoje galūnėje, tačiau nesukelia akių ar lūpų patinimo. Tokiu atveju svarbu atpažinti pavojingos būklės požymius.
• Limfedema – skysčių kaupimasis dėl limfinės sistemos kliūčių ar po operacijų, dažnai pasireiškia rankoje ir yra aiški medicininio proceso istorija.

Angioedemos gydymo galimybės

Lengvos formos gali praeiti savaime ir be gydymo. Jei patinimas atsiranda dėl alergijos, dažniausiai padeda antihistamininiai vaistai, tiek be recepto, tiek paskirti gydytojo. Sunkesniais atvejais efektyvūs būna ir kortikosteroidai, slopinantys imuninės sistemos reakciją.

Ar angioedema pavojinga sveikatai?

Nors angioedema dažniausiai tik sukelia diskomfortą, kartais ji gali sukelti pavojų gyvybei – ypač jei patinsta gerklė ir pasunkėja kvėpavimas. Kai kuriais atvejais angioedema yra greitai progresuojančios alerginės reakcijos (anafilaksijos) dalis, todėl reikia nedelsiant kreiptis į medikus.