Kaip užkirsti kelią prediabetui pereiti į diabetą

Prediabetas yra būklė, kai kraujyje cukraus lygis viršija normas, tačiau dar nėra toks aukštas, kad būtų diagnozuotas antro tipo diabetas. Tai dažnai laikoma įspėjamuoju ženklu – net jei jokie aiškūs simptomai dar nepasireiškia, padidėja širdies ligų, insulto ir diabeto rizika. Svarbu žinoti, kad imantis tam tikrų gyvenimo būdo pokyčių galima gerokai sumažinti riziką susirgti rimtomis ligomis ateityje.

Rizikos veiksniai ir požymiai

Žmonės dažnai daugelį metų gyvena nežinodami, kad turi prediabetą. Šios būklės požymiai dažniausiai išryškėja tik tuomet, kai jau atsiranda rimtesnių sveikatos problemų, pavyzdžiui, kai vystosi antro tipo diabetas.

• Antsvoris arba kūno masės indeksas (KMI) virš 25
• Nedaug judėjimo ar sėdimas gyvenimo būdas
• Amžius virš 45 metų
• Diabeto atvejai šeimoje (ypač tarp tėvų ar brolių/sesių)
• Mažiau nei trys fizinio aktyvumo kartai per savaitę
• Ankstesnis nėščiųjų diabeto atvejis arba gimimas didesnio nei 4 kg svorio kūdikiui
• Policistinių kiaušidžių sindromas (PCOS)

Moksliniai tyrimai rodo, kad kai kurioms etninėms ir rasinėms grupėms rizika susirgti prediabetu ar diabetu yra didesnė. Vis dėlto pagrindinės rizikos priežastys susijusios su gyvenimo būdu ir sveikata.

Kada verta išsitirti?

Reguliarūs tyrimai gali padėti anksti pastebėti prediabetą. Dažniausiai rekomenduojama kas trejus metus tikrintis vyresniems nei 35 metų asmenims, o jei turite papildomų rizikos veiksnių – dar dažniau. Jei esate jaunesnis, tačiau patenkate į aukštesnės rizikos grupę (turite antsvorio, esate mažai judrus, šeimoje buvo diabeto atvejų), taip pat verta pasitarti dėl tyrimų.

Kaip atpažinti prediabetą?

Prediabetas išsivysto, kai organizmas ima blogiau reaguoti į insuliną arba jo pagamina per mažai. Nors cukraus perteklius kraujyje dar nespėja stipriai pakenkti organams, būtina imtis veiksmų – taip galima išvengti sudėtingų pasekmių, su kuriomis susiduria antro tipo diabetu sergantys žmonės.

Kraujyje atliekami tyrimai

• Glikuoto hemoglobino (A1C) testas – atskleidžia vidutinį cukraus kiekį kraujyje pastarųjų trijų mėnesių laikotarpyje.
  • Jei A1C yra mažiau kaip 5,7 %, rezultatas laikomas normaliu.
  • 5,7–6,4 % – rodo prediabetą.
  • 6,5 % ir daugiau (per du tyrimus) – gali būti patvirtinamas antro tipo diabetas.
• Nebadavimo plazmos gliukozės tyrimas (FPG) – atliekamas po aštuonių valandų nevalgymo.
  • Žemiau 100 mg/dl – norma.
  • 100–125 mg/dl – prediabetas.
  • 126 mg/dl ir daugiau – pakankama diagnozuoti diabetą.

Kartais taikomi ir kitokie tyrimai, pavyzdžiui, geriamojo gliukozės toleravimo testas.

Prieš kraujo tyrimus būtina informuoti gydytoją apie visus vartojamus vaistus, nes kai kurie jų gali paveikti rezultatų tikslumą.

Efektyvios prevencijos priemonės

Ankstyva reakcija – pagrindinis žingsnis stabdant prediabeto progresavimą. Svarbu reguliuoti kūno svorį, daugiau judėti ir atkreipti dėmesį į mitybos įpročius.

• Svorio mažinimas net ir 5–7 % gali akivaizdžiai sumažinti antro tipo diabeto riziką. 200 svarų sveriančiam žmogui tai tik 5–7 kg.
• Fizinis aktyvumas – bent 150 minučių vidutinio intensyvumo pratimų per savaitę (pavyzdžiui, greitas ėjimas, važiavimas dviračiu, plaukimas ar bėgimas). Dažniausiai rekomenduojama sportuoti apie 30 minučių penkis kartus per savaitę.
• Subalansuota mityba turėtų būti pagrįsta daugiausia daržovėmis, vaisiais, pilno grūdo produktais ir sveikais riebalais.

Net jei kol kas neturite diagnozės, tačiau pastebite rizikos veiksnius, verta pradėti keisti įpročius jau dabar.

Ką daryti nustačius prediabetą?

Gavus prediabeto diagnozę rekomenduojama laikytis įrodymais pagrįstų prevencinės programos principų. Reguliarūs susitikimai su specialistu, tikslų užsibrėžimas, sveikesnių maisto ir judėjimo alternatyvų atradimas, streso valdymas ir pažangos sekimas padeda išlaikyti motyvaciją bei džiaugtis ilgalaikiais rezultatais. Kai kurios programos padeda žmonėms sumažinti diabeto riziką net iki 60 %.

Svarbu kreiptis į medikus, jei pastebite tokius simptomus kaip stiprus troškulys, dažnas šlapinimasis, didelis alkis, netikėtas svorio sumažėjimas, nuovargis ar ilgai negyjančios žaizdos. Neignoruokite sunkesnių požymių – per ilgas delsimas gali sukelti rimtas komplikacijas.

Kūno masės indeksas ir kūno riebalų normos

Kūno masės indeksas (KMI) ir riebalų procentas padeda geriau suprasti bendrą sveikatos būklę ir riziką susirgti lėtinėmis ligomis. Optimalus KMI dažniausiai laikomas esantis tarp 18,5 ir 24,9, tačiau esant sportinei kūno sandarai ar nėštumui jis gali skirtis.

• Vyrams: iki 5 % – būtinas riebalų kiekis; 6–13 % – sportinis sudėjimas; 14–17 % – gera forma; 18–24 % – priimtinas lygis; virš 25 % – nutukimas.
• Moterims: iki 13 % – būtinas riebalų kiekis; 14–20 % – sportinis sudėjimas; 21–24 % – gera forma; 25–31 % – priimtinas lygis; virš 32 % – nutukimas.

Riebalinės masės kiekis žemiau būtiniausios ribos nėra rekomenduojamas, nes gali sukelti hormonų pusiausvyros sutrikimus ar organų veiklos problemas. Jei norite koreguoti svorį ar sudėtį, svarbu konsultuotis su gydytoju arba dietologu.

Balansas ir individualūs poreikiai

Kalorijų ir mitybos poreikiai priklauso nuo amžiaus, lyties, svorio, ūgio bei fizinio aktyvumo. Rekomenduojama užtikrinti subalansuotą mitybą – valgyti tiek, kiek reikia energijai ir pagrindinėms organizmo funkcijoms, vengti staigių svorio pokyčių.

• Moterims per dieną nepatartina suvartoti mažiau nei 1200 kcal.
• Vyrams – ne mažiau nei 1500 kcal.
• Optimalus svorio mažinimosi tempas – 0,25–1 kg per savaitę.

Greitas svorio kritimas ar per didelis kalorijų ribojimas gali būti pavojingas ir nesuteikia ilgalaikių rezultatų. Jei kyla sunkumų koreguojant kūno svorį, verta kreiptis į specialistą, kuris padės pritaikyti mitybos ir fizinio aktyvumo rekomendacijas pagal jūsų poreikius.

Papildomos rekomendacijos

Kiekvienas žmogus skirtingai reaguoja į pokyčius – tai priklauso ne tik nuo genetikos ar įpročių, bet ir nuo esamų sveikatos sutrikimų. Perėjimas prie sveikesnio gyvenimo būdo turėtų vykti palaipsniui, pasirinkus tinkamus ir malonius sporto bei mitybos būdus.

Stebėkite savo savijautą, sekite kraujo tyrimų rezultatus ir nepamirškite pasitarti su gydytoju, jei kyla klausimų dėl mitybos, fizinio aktyvumo ar kūno sudėties pokyčių.