Ar diabetas yra paveldimas?

Ar kada susimąstėte, kodėl kai kurie žmonės suserga diabetu, o kiti – ne, net jei gyvena labai panašiai? Dažnai atsakymas slypi genuose, tačiau lemia ir daugybė kitų gyvenimo veiksnių. Visgi paveldimumas nėra vienintelis rizikos veiksnys – net jei šeimoje buvo sergančiųjų diabetu, tai dar nereiškia, kad juo susirgsite ir jūs.

Kokį vaidmenį diabetui tenka genetikai?

Skirtingos diabeto rūšys atsiranda dėl įvairių priežasčių, tačiau tiek 1, tiek 2 tipo diabeto vystymuisi įtakos turi tiek paveldimumas, tiek išorinės aplinkos ir gyvenimo būdo ypatumai. Tyrimai identifikavo nemažai genų, susijusių su didesne diabeto rizika. Dalis šių genų atsakingi už insulino išskyrimą, gliukozės įsisavinimą ląstelėse ar cukraus skaidymo greitį.

Tačiau net ir esant tam tikriems genams, liga prasideda tik tada, kai ją paskatina išoriniai veiksniai. Pavyzdžiui, 1 tipo diabetas dažnai vystosi, kai yra sąlytis su tam tikrais virusais, kai gyvenama šaltame klimate ar kai per anksti pradedama maitinti kietu maistu. Nors šeimos narių sergamumas padidina riziką, daugumai sergančiųjų 1 tipo diabetu artimųjų, turėjusių šią ligą, visai nebūna.

1 tipo diabetas ir genetika

1 tipo diabetas – autoimuninė liga, kai imuninė sistema pradeda naikinti kasos beta ląsteles. Be insulino žmogus gyventi negali, todėl jam būtina pastoviai leisti ar infuzuoti insuliną. Rizika susirgti labai priklauso nuo santykio su sergančiu šeimos nariu. Pavyzdžiui, jei serga motina, tikimybė vaikui sirgti – apie 1,3–4 %, jei tėvas – 6–9 %, broliui/sesei – 6–7 %, o jei serga identiškas dvynys, rizika viršija 70 %.

Be to, 1 tipo diabetas dažniau pasireiškia žmonėms, kurių protėviai yra iš Šiaurės Europos. Taip pat yra genetinių ypatumų, didinančių riziką skirtingose etninėse grupėse. Vis dėlto, daugybei sergančiųjų šeimoje nėra buvę šios ligos atvejų.

2 tipo diabetas: sudėtinga paveldimumo schema

2 tipo diabetas – dažniausia diabeto forma. Jai būdinga organizmo atsparumas insulinui ir palaipsniui mažėjantis insulino gamyba. Riziką padidina ne tik genetika, bet ir antsvoris, mažas fizinis aktyvumas, riebalinis audinys pilvo srityje, padidėjęs kraujospūdis ir cholesterolio sutrikimai. Anksčiau manyta, kad šis diabetas būdingas tik suaugusiems, tačiau dabar dažnėja ir tarp vaikų.

Paveldimumas šio tipo diabetui labai svarbus: jei serga vienas iš tėvų – rizika susergti gyvenimo eigoje siekia 40 %, jei abu tėvai – net iki 70 %. Artimo giminaičio liga iki trijų kartų padidina tikimybę susirgti. Visgi čia stipriai prisideda ir gyvenimo būdas – net ir turint genetinę riziką, galima ligą atitolinti ar išvengti laikantis sveikų įpročių.

Nėščiųjų (gestacinis) diabetas ir jo ryšys su šeimos istorija

Nėštumo metu kai kurioms moterims pasireiškia gestacinis diabetas – cukraus kiekį kraujyje reguliuoti tampa sudėtingiau, nes tam tikri placentos hormonai mažina insulino efektyvumą. Dažniausiai ši būklė išryškėja tarp 20–24 nėštumo savaitės.

Nustatyta, kad gestacinis diabetas dažnai pasikartoja šeimose, susijęs su tų pačių genų variantais kaip ir 2 tipo diabetas. Tačiau ir čia būtinas ne vien paveldimumas: labai svarbus moters amžius, svoris iki ir per nėštumą, mityba, judrumas, ankstesni nėštumai ar rūkymas. Dauguma besilaukiančiųjų nejaučia jokių požymių, todėl periodiškai atliekami cukraus tyrimai.

Genetinis tyrimas: kada jis reikalingas?

Genetinis tyrimas padeda nustatyti retesnes, vieno geno pokyčio nulemtas diabeto formas, tokias kaip MODY ar naujagimių diabetas. Dažnai šios rūšys būna painiojamos su 1 ar 2 tipo diabetu, todėl tikslus genetinis tyrimas svarbus tinkamam gydymui parinkti.

Gydytojai genetinio tyrimo rekomenduoja, jei diabetas išryškėjo neįprastame amžiuje, nėra būdingų rizikos veiksnių arba cukraus kraujyje pokyčiai nepaaiškinami. Tokiam pacientui ar jų pirmos eilės giminaičiams nustatomas iki 50 % rizikos genų paveldimumas.

Šiandien dėl poligeninio būdo genetinis testavimas nėra taikomas 2 tipo ar gestaciniam diabetui, nes nenustatyta aiški paveldėjimo schema. Tačiau mokslininkai nuolat siekia, kad tyrimai taptų patikimesni ir pigesni.

Kaip sumažinti riziką susirgti diabetu?

Nors genetinė rizika svarbi, ypač 2 tipo ar gestacinio diabeto atveju, didelę reikšmę turi gyvenimo būdas.

• Sveikas svoris: net 5–10 % kūno svorio sumažinimas žymiai sumažina riziką, ypač jei nutukimas lokalizuotas pilvo srityje.
• Lėtas svorio augimas nėštumo metu taip pat padeda išvengti gestacinio diabeto.
• Fizinis aktyvumas: rekomenduojama mažiausiai 150 minučių judėti per savaitę, vengti ilgo sėdėjimo.
• Subalansuota mityba: daugiau augalinių produktų, grūdų, riešutų, sėklų, mažiau pramoninių, stipriai apdorotų maisto produktų.
• Reguliarūs profilaktiniai ištyrimai, ypač jei pasireiškia padidėjęs kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio ar trigliceridų kiekis, nuovargis ar svorio priaugimas.

Laiku pastebėjus cukraus apykaitos sutrikimus, pvz., prediabetą, galima užkirsti kelią arba bent jau atitolinti ligos vystymąsi.

Kada verta tirti dėl diabeto?

• Visiems vyresniems nei 35 metų rekomenduojama reguliariai tikrintis cukraus kiekį kraujyje bei kitus rodiklius.
• Jaunesniems asmenims su padidėjusiu KMI (virš 25 kg/m²) arba didesniu liemens apimties rodikliu, taip pat turintiems kitų rizikos veiksnių, tokių kaip šeimos narių sergamumas diabetu, ankstesnis nėštumo diabetas, padidėjęs kraujospūdis, sėslus gyvenimo būdas, dislipidemija, policistinių kiaušidžių sindromas, riebalinė kepenų liga, mažas „gerojo“ cholesterolio kiekis, taip pat tiems, kuriems taikomas gydymas, galintis turėti įtakos gliukozės apykaitai.

Ką dar svarbu žinoti?

Nėštumas ir hormonų pokyčiai gali apsunkinti cukraus kontrolę ir tiems, kurių svoris normalus, kurie sveikai maitinasi bei yra pakankamai aktyvūs. Jei taip nutiko – nekaltinkite savęs, nes kartais hormonų įtaka nugali gerus įpročius.

Po gimdymo kraujo cukrus dažniausiai normalizuojasi, tačiau svarbu ir toliau laikytis subalansuotos mitybos, judėti, išlaikyti sveiką svorį – tai padės išvengti 2 tipo diabeto vėliau.

1 tipo diabeto kol kas išvengti negalima, tačiau reguliarūs sveikatos patikrinimai ir skiepai yra svarbūs. Kai kurios studijos rodo, kad virusinės infekcijos gali tapti 1 tipo diabeto „įjungikliu“ jautriems asmenims, tad virusinių susirgimų profilaktika gali pasirūpinti ir šia rizika.

Diabeto atpažinimas laiku leidžia išvengti pavojingų komplikacijų, pavyzdžiui, ketoacidozės, ir laiku pradėti veiksmingą gydymą.

Santrauka

Teigiamas šeimos istorijos faktas nebūtinai reiškia, kad susirgsite diabetu. Genetinė polinkio rizika aktyvuojasi tik veikiant tam tikriems išoriniams ar gyvenimo būdo veiksniams. Genetinis testavimas gydytojams leidžia tiksliau nustatyti diabeto rūšį ir parinkti palankiausią gydymą. Jei kyla įtarimas dėl galimos rizikos – pasitarkite su medicinos specialistais; ankstyva diagnostika padeda užkirsti kelią rimtoms komplikacijoms.

Laikykitės sveikos gyvensenos, reguliariai tikrinkite savo sveikatą ir, esant reikalui, pasikonsultuokite dėl papildomo ištyrimo. Sužinoję savo riziką, galėsite imtis tinkamų veiksmų ir apsaugoti save ar savo šeimos narius nuo šios lėtinės ligos.