Ar šlapimas gali padėti atsikratyti aknės?

Urino terapija, dar vadinama uroterapija, yra alternatyvios medicinos metodas, kuriame žmogaus šlapimas naudojamas įvairiems sveikatos sutrikimams gydyti. Dažnai tenka išgirsti teiginių, kad šlapimas naudingas odai, galbūt net šalina aknės požymius. Tačiau tokios praktikos, nepaisant senų tradicijų, nėra pagrįstos moksliniais tyrimais ar įrodymais.

Kodėl šlapimas netinka gydyti aknę

Šlapimo naudojimas gydymui žinomas dar nuo senovės laikų – tai praktikavo egiptiečiai, graikai, o kai kuriuose Azijos, Artimųjų Rytų bei Pietų Amerikos regionuose šiandien taip pat tikima, kad šlapimas gali būti naudingas odai ar net visam organizmui. Kai kas alternatyvios medicinos srityje naudoja šlapimą ne tik odos bėrimams gydyti, bet ir kitiems odos ar sveikatos sutrikimams, pavyzdžiui, sportininko pėdai ar pigmentacijos mažinimui.

Vis dėlto svarbu žinoti, kad nėra patikimų klinikinių tyrimų, patvirtinančių šlapimo naudą gydant aknę ar kitus odos sutrikimus. Iki šiol šlapimas kaip gydymo priemonė dermatologijoje nėra moksliškai ištirta, o populiarūs teiginiai apie šlapimo rūgštingumą ar gebėjimą “sausinti” spuogus – klaidingi. Iš tiesų, šlapimas yra tik švelniai rūgštus, todėl neturi savybių, kurios galėtų sausinti ar spręsti bėrimus.

Kas sudaro šlapimą?

Didžioji šlapimo dalis – apie 95% – yra vanduo. Dar apie 2% sudaro karbamidas, taip pat yra tokių medžiagų kaip kreatinas, natrio, kalio ir fosfatų. Daugiausia dėmesio dermatologijoje sulaukia būtent karbamidas.

Karbamido privalumai odai

• Minkština: karbamidas padeda odai tapti švelnesnei ir elastingesnei.
• Drėkina: didesnėse koncentracijose padeda išlaikyti odos drėgmę.
• Eksfolijuoja: palaiko negyvų odos ląstelių pašalinimą ir stiprina drėgmės sulaikymą epidermyje.
• Stiprina odos barjerą: gerina apsaugines odos funkcijas nuo žalingų veiksnių bei nepageidaujamų bakterijų.
• Mažina niežėjimą: gali sumažinti odos sudirgimą.
• Nekemša porų: karbamidas nepasižymi komedogeninėmis savybėmis.

Vis tik svarbu suprasti, kad kosmetikoje naudojamas karbamidas yra išgaunamas laboratorijoje bei naudojamas gerokai didesnėmis koncentracijomis – paprastai nuo 10% iki 30%. Tokie kiekiai yra ženkliai didesni už natūraliai randamus šlapime, todėl realų poveikį odai turi tik specialiai sukurti produktai, bet ne natūralus šlapimas.

Ar šlapimas – saugi priemonė odai?

Vienas svarbiausių aspektų – šlapimas yra kūno pašalinis produktas. Nors neretai manyta, kad šviežias šlapimas sterilus, iš tiesų jame visuomet aptinkama šiek tiek bakterijų, net ir visiškai sveikų žmonių. Tai nereiškia, kad šlapimas nuodingas, tačiau užtepus jo ant odos, ypač jeigu ji pažeista ar jautri, galima rizika sukelti infekciją ar dar labiau paūminti uždegiminius procesus.

Bandymas vietoje kremų naudoti šlapimą (pvz., įtrinant jį su aliejumi ar sviestu) nėra pagrįstas nei saugumo, nei veiksmingumo požiūriu. Kol nėra mokslinių tyrimų, galinčių patvirtinti tokį gydymo būdą, rekomenduojama šios praktikos atsisakyti.

Ką rinktis vietoj šlapimo terapijos?

Džiaugsminga žinia – yra daugybė saugių ir veiksmingų priemonių aknei bei kitoms odos problemoms spręsti:

• Plačiai prieinami nereceptiniai gydomieji geliai ar kremai
• Gydytojo paskirti išoriniai preparatai
• Geriamieji vaistai nuo aknės

Verta atminti – tinkami rezultatai pasiekiami ne iš karto, todėl gydymui reikalingas laikas (paprastai 3–4 mėnesiai). Jei norite pasirinkti sau tinkamiausią variantą ar turite papildomų klausimų, visada galima pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.

Apibendrinimas

Apibendrinant, žmogaus šlapimas daugiausiai yra vanduo, karbamidas ir įvairios mineralinės medžiagos. Kosmetikoje naudojama sintetinio karbamido forma efektyviai drėkina, minkština ir atnaujina odą, tačiau natūraliame šlapime karbamido koncentracija yra pernelyg maža, kad turėtų matomą poveikį. Be to, šlapimas gali atnešti daugiau žalos nei naudos dėl galimos infekcijos rizikos. Ieškant odai naudingų produktų, daug saugiau rinktis kremus, kurių sudėtyje yra karbamido, o ne eksperimentuoti su šlapimo terapija.