Kodėl sėlenos kenkia sergant dirgliosios žarnos sindromu

Jei gyvenate su dirgliosios žarnos sindromu (DŽS), tikriausiai pastebėjote, jog kviečių sėlenos gali dar labiau išryškinti virškinimo negalavimus. Nors sėlenos gali būti puikus skaidulų šaltinis, kai kuriems DŽS turintiems žmonėms jos sukelia daugiau problemų nei naudos. Kita vertus, nedidelė dalis žmonių visgi jas toleruoja neblogai – kiekvieno žarnynas reaguoja skirtingai.

Kas yra sėlenos

Sėlenos – tai išorinė grūdų dalis, kuri atskiriama apdirbant miežius, kukurūzus, avižas, ryžius ar kviečius. Dažnai jų galima rasti grūdų dribsniuose, bandelėse ar kituose viso grūdo gaminiuose. Tradiciniai miltai spaudžiami sumalant ne tik sėlenas, bet ir gemalą bei endospermą – taip išsaugomos maistingosios medžiagos.

Kviečių sėlenos ypatingai vertinamos dėl gausybės kalio, geležies, magnio, vitamino B6, taip pat jos yra itin turtingos ląstelienos. Vos viena puodelio porcija gali užtikrinti visą paros ląstelienos normą.

Kaip sėlenos veikia DŽS

Nors sėlenos laikomos sveiku pasirinkimu, žmonėms, sergantiems dirgliosios žarnos sindromu, jos dažnai sukelia daugiau vargo. Kodėl taip nutinka?

• Kietas sėlenų sluoksnis gali dirginti žarnyno gleivinę – ypač jautrius virškinimo sistemos nervus. DŽS turinčių žmonių žarnynas ypač reaguoja į bet kokius dirgiklius, todėl sėlenų tekstūra gali išprovokuoti nemalonius pojūčius.
• Dalis mokslininkų aiškina, kad kviečių sėlenose esantys fruktanai, priklausantys FODMAP angliavandenių grupei, sunkiai virškinami. Tai skatina žarnyne susidaryti daugiau dujų ir skysčių, kas dar labiau gali padidinti pilvo pūtimą bei spazmus.
• Didelis kviečių sėlenų kiekis pritraukia daug vandens į žarnyną, todėl išmatos suminkštėja, tačiau pernelyg didelė dozė gali sukelti dujų kaupimąsi ir pūtimą.

Riboti sėlenų kiekį gali būti pakankama, kad sumažėtų simptomai. Jei visgi jautrumas išlieka, verta pasvarstyti apie kitą ląstelienos rūšį.

Kokios ląstelienos rūšys tinkamesnės?

Svarbu suprasti, kad ne visi ląstelienos tipai veikia vienodai. Mityboje rekomenduojama derinti tirpiąją ir netirpiąją ląstelieną. Sėlenos – tai netirpi ląsteliena, kuri sunkiai ištirpsta vandenyje ir skatina žarnyno „nušlavimą“.

Tirpioji ląsteliena pasižymi gebėjimu sugerti vandenį, padeda suminkštinti išmatas ir daryti jas lengviau pašalinamas. Daugelis DŽS sergančių žmonių geriau jaučiasi išbandę būtent tirpiosios ląstelienos šaltinius.

• Pupelės
• Braškės, mėlynės, bananai, kivis, ananasas
• Baklažanai, morkos, žaliosios pupelės, žirniai, špinatai, kopūstai, cukinijos
• Riešutai ir sėklos, pavyzdžiui, chia
• Bulvės

Taip pat galima pamėginti kitas sėlenas – pavyzdžiui, avižų, kukurūzų ar ryžių, nes jos kai kuriems žmonėms būna draugiškesnės žarnynui.

Papildomai galima naudoti ir psiliumo (sėjamųjų gysločių lukštų) papildus arba smulkintas linų sėmenis, kurių pagrindinė veiklioji medžiaga – būtent tirpioji ląsteliena.

Kiek sėlenų galima vartoti sergant DŽS?

Bendrieji mitybos patarimai siūlo suvartoti apie 20–35 gramus skaidulų per parą, tačiau varginant DŽS verta rasti individualų kiekį. Kai kurie tyrimai rodo, kad pakankamas, bet nepersistengiantis skaidulų kiekis ypač naudingas žmonėms, kurių DŽS pasireiškia dažnesniu vidurių užkietėjimu.

Svarbu lėtai didinti skaidulų kiekį racione ir žiūrėti, kaip organizmas reaguoja. Vietoj staigių pokyčių, duokite sau laiko priprasti. Ką toleruoja vieni, gali visai netikti kitiems – DŽS simptomai dažnai būna labai skirtingi net tarp panašiai besimaitinančių žmonių.

Bėgant laikui galite pastebėti, kad organizmo reakcijos į produktus keičiasi – ir tai visiškai normalu. Stebėkite, ką valgote, pasistenkite pastebėti ryšį tarp simptomų ir konkrečių produktų – taip bus lengviau atrasti savitą mitybos balansą.

Jei vis tiek sunku surasti tinkamiausią mitybą, verta kreiptis į savo sveikatos specialistą, kuris padės sudėlioti individualų planą ir įvertins galimus simptomų sukelėjus.

Apibendrinimas

Sergant dirgliosios žarnos sindromu, kviečių sėlenos ne visiems tinkamos – jose gausu netirpios ląstelienos, kuri gali dar labiau išryškinti nemalonius simptomus. Vis dėlto neatsisakykite ląstelienos visiškai, o geriau pasitelkite daugiau tirpiosios ląstelienos šaltinių ar papildų. Visada palaipsniui didinkite skaidulų kiekį ir stebėkite savijautą.

Jei sunku nuspręsti, kurie ląstelienos šaltiniai geriausi – verta pasitarti su patyrusiu dietistu. Dažnai tam, kad atrastumėte sau tinkamiausią variantą, prireikia kantrybės bei eksperimentavimo.

Nesvarbu, kokie jūsų pasirinkimai, svarbiausia – pokyčius diegti lėtai ir stebėti organizmo reakcijas, kad virškinimas pagerėtų palaipsniui ir švelniai.