Negydomo diabeto poveikis organizmui

Nenustatyta arba negydoma cukrinio diabeto forma gali lemti sunkių sveikatos sutrikimų, kurie ilgainiui žymiai apsunkina kasdienį gyvenimą ar net kelia pavojų gyvybei. Dažniausiai pasitaikančios komplikacijos – širdies ligos, inkstų pažeidimas, nervų sistemos sutrikimai bei regos praradimas.

Diabeto ignoravimo rizikos

Negydomas arba nepastebėtas diabetas dažnai progresuoja be aiškių požymių, ypač II tipo diabetas, kuris ilgus metus gali nesukelti jokių juntamų simptomų. Visgi, nuolatinis padidėjęs cukraus kiekis kraujyje ilgainiui daro žalingą poveikį įvairiems organams ir kūno sistemoms. Ypač pavojinga būklė, kai insulino stokojantiems asmenims (dažniausiai sergantiems I tipo diabetu) per kelias valandas gali išsivystyti gyvybei grėsminga ketoacidozė.

Simptomai, įspėjantys apie diabeto kontrolės trūkumą

• Dažnas troškulys ar padidėjęs alkis
• Regėjimo neryškumas
• Dažnas ir gausus šlapinimasis, ypač naktį
• Galvos skausmai
• Nuolatinis nuovargis
• Nepageidaujamas svorio mažėjimas
• Sausa oda
• Dažnos odos infekcijos
• Lėtas žaizdų gijimas
• Nutirpimas ar dilgčiojimas galūnėse

Šie požymiai signalizuoja apie sutrikusį gliukozės metabolizmą. Pastebėjus bent kelis iš jų — verta kuo greičiau pasitarti su gydytoju ir atlikti būtinus tyrimus.

Kodėl organizmas kenčia?

Vienas pagrindinių diabeto komplikacijų veiksnių – nuolat padidėjusi gliukozės koncentracija kraujyje. Įprastai šlapimo gamyboje inkstai sulaiko cukrų, tačiau padidėjus jo kiekiui, šis išsiskiria su šlapimu, todėl netenkama daugiau skysčių. Dėl to dažnai jaučiamas stiprus troškulys.

Nesaikingai aukštas cukraus kiekis kraujyje kenkia mažoms kraujagyslėms akyse, inkstuose, nervuose. Tai gali sukelti regos neryškumą, nervų funkcijos sutrikimus, sutrikdyti žaizdų gijimą bei didinti infekcijų riziką. Sumažėja ir baltųjų kraujo kūnelių aktyvumas, todėl organizmas prasčiau kovoja su bakterijomis ar grybeliais.

Ilgalaikės negydomo diabeto pasekmės

Laiku nesuvaldytas diabetas dažnai lemia kelias rimtas būkles vienu metu. Viena komplikacija gali paskatinti kitų išsivystymą, todėl ypač svarbu imtis veiksmų iškart po diagnozės nustatymo.

Širdies ir kraujagyslių ligos

Diabetu sergantys žmonės dvigubai dažniau susiduria su širdies ligomis ar insultu. Riziką didina aterosklerozė – kraujagyslių siaurėjimas dėl cholesterolio sankaupų. Tai mažina kraujotaką ir, ištikus infarktui arba insultui, organų audiniai negrįžtamai pažeidžiami, dėl to gali susilpnėti kasdienės funkcijos.

Inkstų pažeidimas

Inkstai turi tūkstančius smulkių kraujagyslių, per kurias filtruojamas kraujas. Daug metų trunkantis cukraus perteklius pažeidžia šį tinklą ir vystosi lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas. Pradinėse stadijose žmogus gali nieko nejausti, tačiau progresuojant ligai atsiranda nuovargis, apetito sumažėjimas, nemiga, raumenų spazmai ir patinimai. Laiku kontroliuojant cukraus kiekį, progresavimą galima sulėtinti.

Regėjimo sutrikimai

Akys ypač jautrios padidėjusiam gliukozės kiekiui – pažeidžiami tinklainės kapiliarai, vystosi regos neryškumas, gali atsirasti katarakta, retinopatija ar net visiškas aklumas. Ankstyva diagnostika ir gydymas leidžia ilgiau išsaugoti regėjimą.

Nervų pažeidimai

Beveik pusė diabetikų susiduria su neuropatija – pažeidžiami galūnių nervai, todėl jaučiamas dilgčiojimas, skausmas ar sumenksta pojūčiai pėdose, kojose. Pažeistos nervinės ląstelės neatsistato, todėl svarbu nuolat rūpintis gliukozės lygiu, kad būtų išvengta skausmingų komplikacijų.

Padidėjusi infekcijų ir žaizdų rizika

Silpnesnis imunitetas bei suprastėjusi kraujotaka lemia, kad odos žaizdos ar opos gyja labai lėtai. Nutirpę pėdų nervai gali užslėpti nedidelį sužeidimą, kuris dėl prastos kraujotakos tvoskėja, vystosi infekcija ar gangrena. Kartais tenka amputuoti pažeistą galūnės dalį, kad išvengtumėte gyvybei pavojingų komplikacijų.

Protinių funkcijų pokyčiai

Diabetas didina demencijos, Alzheimerio ir kraujagyslinės demencijos riziką. Sutrikus atminčiai ar sunkiau susikaupiant, gali būti ženklas, jog padidėjęs gliukozės lygis paveikė smegenų kraujagysles.

Kada būtina pasitarti su gydytoju?

Kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą reikėtų pastebėjus bet kokius anksčiau minėtus simptomus – net jei jie atrodo nežymūs. Ypatingai rizikuoja vyresni nei 45 metų asmenys, turintys antsvorio, sergantys prediabetu, turintys šeimos narių, sergančių II tipo diabetu, neaktyvūs žmonės ar moterys po nėštumo diabeto.

Net jei simptomų nėra, verta reguliariai atlikti bendrąją sveikatos patikrą – tai leidžia nustatyti diabetą ankstyvoje stadijoje, kai komplikacijų rizika mažiausia.

Prevencijos svarba

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad aktyvus gyvenimo būdas bei sveika mityba gali sumažinti diabeto komplikacijų tikimybę. Svarbu išlaikyti sveiką kūno svorį, dažniau judėti, rinktis subalansuotą mitybą ir stengtis palaikyti optimalų gliukozės kiekį kraujyje. Nežinote, nuo ko pradėti? Pasitarkite su specialistu, kuris padės sudaryti Jums tinkamą planą.

Kasdienybė su negydomu diabetu

Liga, ilgą laiką palikta savieigai, gali tęstis be didesnių nusiskundimų, ypač II tipo diabetu sergantiems žmonėms. Vis dėlto ilgainiui atsiranda sunkių komplikacijų. I tipo diabetu sergantiems žmonėms būklė be insulino pavojingai blogėja vos per kelias dienas: nuo stipraus apsunkimo iki ketoacidozės ar net mirties.

Kaip gydomas diabetas?

Diabeto valdymas – tai įvairių priemonių derinys: subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, svorio kontrolė ir prireikus vaistai. I tipo diabetui reikalingas insulinas, II tipo diabetui dažnai užtenka gyvenimo būdo pokyčių ir, jei reikia, medikamentų. Tik gydytojas gali paskirti tinkamiausią gydymo strategiją, todėl svarbu reguliariai tikrintis ir laikytis rekomendacijų.

Laiku pastebėję pirmuosius diabetui būdingus simptomus bei prisimindami svarbiausias prevencijos priemones, galite išvengti daugybės komplikacijų. Nuoseklus ligos valdymas leidžia išlaikyti aukštą gyvenimo kokybę ir išvengti pavojingų padarinių ateityje.