Viduriavimas: priežastys ir gydymas

Palaidžios išmatos, kitaip vadinami viduriavimu arba laisvomis išmatomis, nėra atskira liga, o simptomas, rodantis galimas problemas. Ši būklė pasižymi dažnais ir dažnai skausmingais tuštinimais, kurių metu išmatos būna laisvos arba vandeningos. Palaidūs išmatos gali pasireikšti bet kuriam asmeniui, nepriklausomai nuo amžiaus.

Šiame straipsnyje aptarsime palaidžių išmatų tipus, simptomus, priežastis, diagnozavimo būdus, gydymo galimybes ir namų gynimo priemones, padedančias valdyti šią būklę. Supratimas apie šiuos aspektus gali padėti efektyviai spręsti problemą ir žinoti, kada reikia kreiptis medicininės pagalbos.

Palaidžių išmatų tipai

Viduriavimas gali būti klasifikuojamas įvairiais būdais:

• Ūmus viduriavimas: tai dažniausiai pasitaikantis tipas, trunkantis 1-2 dienas ir paprastai praeinantis be gydymo.
• Nuolatinis viduriavimas: trunkantis kelias savaites, paprastai dvi ar keturias.
• Chroniškas viduriavimas: trunkantis ilgiau nei keturias savaites arba reguliariai pasikartojantis per ilgesnį laikotarpį.

Palaidūs išmatos gali būti pavojingi tam tikroms žmonių grupėms, įskaitant:

• Mažus vaikus
• Vyresnio amžiaus žmones
• Asmenis, turinčius sveikatos problemų

Palaidžių išmatų simptomai

Palaidūs išmatos gali būti susiję su kai kuriais arba visais šiais simptomais:

Pagrindinės viduriavimo arba palaidžių išmatų priežastys

• Bakterinės ar virusinės infekcijos
• Maisto apsinuodijimas
• Žarnyno parazitai
• Užteršto maisto ar vandens vartojimas
• Alerginės reakcijos į tam tikrus maisto produktus
• Vaistų šalutiniai poveikiai
• Stresas arba nerimas
• Dirgliosios žarnos sindromas
• Krono liga arba opinis kolitas
• Maistingųjų medžiagų įsisavinimo sutrikimai
• Per didelis alkoholio vartojimas
• Laktazės netoleravimas
• Virškinimo trakto operacijos ar procedūros
• Keliautojų viduriavimas

Priežastys nėštumo metu

Palaidūs išmatos nėštumo metu gali būti sukeltos kelių veiksnių, įskaitant:

• Hormonaliniai pokyčiai: nėštumo hormonai gali paveikti virškinimą, sukeldami viduriavimą.
• Maisto pokyčiai: nauji maisto troškimai arba dietos pokyčiai gali dirginti skrandį ir žarnyną.
• Priešpienio vitaminai: kai kurie prenataliniai vitaminai gali sukelti virškinimo sutrikimus, įskaitant viduriavimą.
• Maisto jautrumas: nėštumo metu gali padidėti jautrumas tam tikriems maisto produktams, sukeliantiems virškinimo problemas.

Kaip diagnozuoti palaidžias išmatas?

Kai kalbate apie savo simptomus su gydytoju, jis gali pasiūlyti atlikti tam tikrus testus, pritaikytus jūsų būklei:

• Kraujo tyrimas: šis tyrimas padeda nustatyti viduriavimo priežastį.
• Išmatų tyrimas: rekomenduojamas, kad būtų nustatyta, ar yra bakterijų ar parazitų, sukeliančių viduriavimą.
• Fleksibilinė sigmoidoskopija arba kolonoskopija: tai procedūra, kurios metu į tiesiąją žarną įvedamas plonas, apšviestas vamzdelis, leidžiantis apžiūrėti storąją žarną. Procedūros metu gali būti paimti biopsijos mėginiai. Fleksibilinė sigmoidoskopija leidžia apžiūrėti apatinę storąją žarną, o kolonoskopija apima visos storosios žarnos apžiūrą.

Galimi gydymo būdai palaidžios išmatoms

• Laikykitės hidratacijos: gerti daug skysčių, tokių kaip vanduo, žolelių arbatos ir skaidrūs sultiniai, kad išvengtumėte dehidratacijos, sukeltos palaidžių išmatų.
• BRAT dieta: vartoti švelnius maisto produktus, tokius kaip bananas, ryžiai, obuolių tyrė ir skrudinta duona, kad padėtų sutvirtinti laisvas išmatas ir palengvintų virškinimą.
• Probiotikai: įtraukite probiotikų turinčius maisto produktus, tokius kaip jogurtas ar kefyras, kad atstatytumėte žarnyno bakterijų pusiausvyrą, sutrikdytą viduriavimo.
• Venkite dirgiklių: venkite aštraus, riebaus ar riebalų turinčio maisto, kuris gali pabloginti simptomus ir dirginti virškinimo sistemą.
• Oralinis rehidracijos tirpalas: apsvarstykite galimybę naudoti ORS tirpalus, kad papildytumėte prarastus elektrolitus ir mineralus viduriavimo metu.
• Vaistai: pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu dėl vaistų nuo viduriavimo arba antibiotikų, jei viduriavimas yra sunkus arba ilgalaikis.
• Poilsis: suteikite savo kūnui pakankamai poilsio atsigauti ir venkite intensyvios veiklos, kuri gali pabloginti simptomus.
• Pasitarkite su gydytoju: jei simptomai išlieka ilgiau nei kelias dienas arba jei išmatose yra kraujo ar dehidratacijos požymių, nedelsdami kreipkitės medicininės pagalbos.

Kada turėčiau kreiptis į gydytoją?

Nors retkarčiais pasitaikantis viduriavimas yra įprastas ir paprastai nesukelia nerimo, jis gali sukelti sunkią dehidrataciją ir gali rodyti infekciją ar kitą sveikatos problemą. Kreipkitės medicininės pagalbos, jei patiriate:

• Viduriavimas, trunkantis ilgiau nei dvi dienas
• Viduriavimas, lydimas karščiavimo, viršijančio 39°C
• Šeši ar daugiau laisvų tuštinimų per 24 valandas
• Stiprus pilvo ar tiesiosios žarnos skausmas
• Kraujingos, juodos ar pūlingos išmatos
• Viduriavimas kartu su dažnu vėmimu
• Dehidratacijos požymiai

Naminiai būdai palaidžios išmatoms gydyti

• Jogurtas, kuriame yra probiotikų, palaiko žarnyno sveikatą, kovodamas su kenksmingomis bakterijomis.
• Obuolių sidro actas veikia kaip natūralus antibiotikas, padedantis pašalinti blogas bakterijas žarnyne ir nuraminti storosios žarnos gleivinę.
• Kokosų vanduo atkuria elektrolitus, tokius kaip kalis ir natrio, atstatydamas pusiausvyrą, drėkindamas kūną ir suteikdamas svarbių maistinių medžiagų imuninei sistemai.
• Kuminų vanduo turi antiseptinių savybių, kovojančių su kenksmingomis žarnyno bakterijomis ir ramina dirginamas žarnas.
• Imbiero antibakterinės savybės taikomos patogenams, sukeliančioms viduriavimą.
• Citrinų sultys, turinčios priešuždegiminių ir rūgščių savybių, mažina žarnyno dirginimą ir atkuria pH pusiausvyrą, teikdamos gyvybiškai svarbių mineralų, tokių kaip magnis ir kalis.

Chroniško viduriavimo rizikos veiksniai

Tam tikros sveikatos būklės gali padidinti chroniško viduriavimo išsivystymo riziką. Šios būklės gali apimti:

• Dirgliosios žarnos sindromas
• Celiakija
• Opiniai kolitai
• Krono liga
• Žarnyno rūgšties malabsorbcija
• Dumpingo sindromas
• Hipertirozė

Pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu yra būtina, jei dažnai patiriate palaidžias išmatas be aiškios priežasties. Jie gali pasiūlyti tikslią diagnozę ir individualų gydymo planą, padedantį valdyti jūsų simptomus.

Viduriavimo komplikacijos

• Dehidratacija: skysčių praradimas gali sukelti silpnumą ir galvos svaigimą.
• Maistinių medžiagų trūkumas: prasta maistinių medžiagų absorbcija gali sukelti maistinių medžiagų trūkumą.
• Elektrolitų disbalansas: mineralų, tokių kaip natrio ir kalio, praradimas.
• Inkstų pažeidimas: sunki dehidratacija gali pakenkti inkstų funkcijai.
• Infekcijos: nuolatinis viduriavimas gali sukelti papildomas infekcijas.
• Chroniškas viduriavimas: ilgalaikis viduriavimas veikia virškinimą ir komfortą.

Ar galima išvengti viduriavimo?

• Laikykitės geros higienos, dažnai plaukite rankas.
• Teisingai tvarkykite maistą – gerai išvirkite ir tinkamai laikykite.
• Gerkite švarų vandenį ir venkite nepatikimų šaltinių.
• Apribokite pieno produktus, jei jie sukelia simptomus.
• Valdykite stresą, kad išvengtumėte virškinimo problemų.
• Pasiskiepykite, pavyzdžiui, nuo rotaviruso.