11 svorio svyravimų priežasčių: kas yra normalu?

Kasdien svoris gali svyruoti 1–2 kilogramais – tai visiškai normalu. Šiuos pokyčius lemia, ką valgote, vartojami vaistai, hormonų kaita, šventiniai pietūs ir daugybė kitų priežasčių. Nedideli svorio pokyčiai paprastai nėra priežastis nerimauti. Tačiau jei per trumpą laiką be aiškios priežasties netenkama daugiau nei 5 % kūno svorio, verta pasitarti su sveikatos specialistu.

Pagrindiniai svorio svyravimo veiksniai

Kūno skysčių kiekis

Net iki 60 % suaugusio žmogaus kūno sudaro vanduo, o šio skysčio kiekis per dieną gali svyruoti iki 5 %. Suvalgę daugiau druskingo maisto ar angliavandenių, ypač moterų ciklo metu, galite sulaikyti daugiau vandens, todėl svoris trumpam padidėja. Priešingai, tam tikri maisto produktai ar žolelės padeda pasišalinti vandeniui (veikia kaip natūralūs diuretikai), todėl svoris trumpam sumažėja.

Mityba ir virškinimas

Po valgio svarstyklių rodyklė gali šiek tiek šoktelėti aukštyn, nes organizme laikinai daugiau maisto ir skysčių. Ypač, jei valgote daug angliavandenių ar druskos, sulaikoma daugiau vandens. Dėl žarnyno problemų, tokių kaip užkietėjimas, svoris taip pat gali šiek tiek padidėti dėl susikaupusių atliekų. Paprastai virškinimo ir natūralūs skysčių netekimo procesai svorį vėl sugrąžina į pradinį lygį.

Fizinio aktyvumo įtaka

Sportuojant – ypač intensyviai – išprakaituojate daugiau vandens, todėl trumpam galite pastebėti svorio sumažėjimą. Pasibaigus treniruotei, organizmas kartais sulaiko papildomo vandens raumenų atsistatymui, tad svoris gali vėl šiek tiek padidėti. Pradėjus laikytis naujos mitybos ar sporto režimo, išnaudojamas glikogenas – energijos atsarga raumenyse. Glikogenui išsenkant, organizmas netenka vandens, o svoris sumažėja gana greitai – tačiau šie pokyčiai trumpalaikiai.

Oro temperatūra

Karštu oru daugiau prakaituojame – netenkame vandens, todėl svoris gali kristi. Šaltuoju metų laiku prakaituojame mažiau, organizmas natūraliai “laiko” daugiau vandens, tad svoris dažnai truputį padidėja.

Hormonų poveikis

Svoris dažnai padidėja prieš menstruacijas ar jų metu – dėl natūralių hormoninių pokyčių. Hormonų veiklai įtaką daro ir menopauzė, priešmenopauzinis laikotarpis, kai gali sulėtėti medžiagų apykaita ir kauptis daugiau riebalų. Tam tikros ginekologinės ligos, pavyzdžiui, policistinių kiaušidžių sindromas, endometriozė ar gimdos fibromos, taip pat keičia hormonus.

• Endometriozė: gimdos gleivinę primenantis audinys auga už gimdos ribų
• Policistinių kiaušidžių sindromas: nereguliarios mėnesinės, kiaušidžių cistos
• Gimdos fibromos: gerybiniai augliai gimdoje

Vyrų organizme bėgant metams natūraliai mažėja testosterono kiekis – gali didėti pilvo riebalai, sumažėti raumenų masė. Aukštesnis testosteronas kartais siejamas su svorio pokyčiais.

Stresas

Užsitęsusi įtampa išskiria daugiau kortizolio – streso hormono. Jis skatina apetitą, lėtina skysčių šalinimą, organizmas pradeda “saugoti” išteklius. Dėl streso dauguma pasirenka pasyvų poilsį ar užkandžius, o ne aktyvų gyvenimo būdą, todėl didesnė trumpalaikio svorio padidėjimo tikimybė.

Miegas

Trumpesnis miegas išbalansuoja alkio ir sotumo hormonus – atsiranda didesnis noras užkandžiauti ar valgyti daugiau, todėl ilgainiui galima priaugti svorio. Pakankamas, kokybiškas miegas padeda reguliuoti hormonų pusiausvyrą ir sumažina polinkį sulaikyti skysčių.

Alkoholio vartojimas

Alkoholis iš pradžių skatina dehidrataciją ir svoris trumpam krenta, tačiau neretai po jo vartojimo vėl sulaikoma daugiau vandens – ypač jei alkoholį lydi užkandžiai su daug druskos. Be to, alkoholis turi daug kalorijų ir padidina apetitą – kitą dieną galimas greitas svorio šuolis aukštyn ar žemyn.

Vaistai

Kai kurie vaistai, pvz., steroidai, gali padidinti apetitą ar skatinti vandens kaupimąsi, dėl ko laikinai priaugama svorio. Diuretikai, dar vadinami „vandens tabletėmis“, priešingai – iš organizmo pašalina skysčius, todėl svoris smunka žemyn, bet tai trumpalaikis efektas.

Ligos

Ligos, susijusios su dehidratacija (pvz., dėl karščiavimo, vėmimo ar viduriavimo), sumažina kūno svorį. Kita vertus, širdies ar inkstų funkcijos sutrikimai, kai organizmas kaupia daugiau skysčių, gali sukelti staigų svorio padidėjimą. Tokiu atveju svarbu stebėti papildomus simptomus – dusulį, pėdų ar kojų tinimą, širdies plakimo pokyčius, sumišimą.

Šventės ir savaitgaliai

Savaitgaliais ar šventiniu laikotarpiu daugeliui padidėja apetitas, valgoma ir geriamą daugiau nei įprastai – todėl svoris laikinai šokteli aukštyn. Atkūrus įprastą rutiną, svoris dažniausiai savaime normalizuojasi. Kai kurie per savaitgalius daugiau sportuoja, kiti – tampa pasyvesni, tad svorio pokyčiai gali būti įvairūs.

Metų laikai taip pat turi įtakos svorio kitimui:

• Pavasarį dėl aktyvesnio laisvalaikio svoris stabilizuojasi
• Vasarą jis linkęs kristi – daugiau judama, karštis skatina prakaituoti. Tačiau atostogų metu galimas laikinas priaugimas.
• Rudenį, keičiantis dienotvarkei dėl mokslų ar darbo, galima stebėti menkus svorio pokyčius.
• Žiemą dėl mažesnio fizinio aktyvumo svoris neretai padidėja.

Kaip tiksliai matuoti kūno svorį

• Pasverkite save ryte, prieš valgį ir po tualeto, tuo pačiu metu kasdien.
• Naudokite tą pačią svarstyklę, pastatytą lygiai, ant kieto pagrindo.
• Matavimui vilkėkite kuo lengvesnius drabužius arba visai jų nusiimkite.
• Venkite svertis iškart po valgio ar sporto.

Kiti būdai stebėti kūno pokyčius

• Raumenų, riebalų ir kitų audinių santykio (kūno sudėties) analizė
• Drabužių tinkamumas ir pokyčiai juos užsisegant
• Mitybos dienoraščio pildymas
• Išmaniosios svarstyklės, laikrodžiai ar programėlės, fiksuojančios aktyvumą
• Juosmens apimties matavimas

Nuosekliai stebint šiuos rodiklius, lengviau suprasti, kas Jums būdinga, dėl ko keičiasi svoris ir kaip reaguoti į natūralius organizmo pokyčius.

Nepamirškite, kad jeigu kūno svoris per kelis mėnesius pasikeitė daugiau nei 5 % be aiškios priežasties, būtina pasitarti su gydytoju – tai gali signalizuoti apie sveikatos problemas, net jei neturite žinomų ligų.