7 būdai, kaip vaikščiojimas padeda mesti svorį ir greitina riebalų deginimą

Vaikščiojimas – tai paprastas ir prieinamas būdas judėti, kurį galima lengvai įtraukti į kasdienę rutiną. Šis judėjimo būdas padeda deginti kalorijas, išlaikyti sveiką kūno svorį, stiprina nuotaiką bei gerina įvairius sveikatos rodiklius. Reguliariai einant sparčiu tempu, lengviau mesti svorį, sumažinti pilvo riebalus ir išlaikyti dailią raumenų masę.

Vaikščiojimas padeda deginti kalorijas

Kai judame, mūsų organizmui reikia energijos, todėl sudeginame kalorijas. Norint numesti svorio, svarbu sudeginti daugiau kalorijų nei suvartojame. Kiekvienas žmogus jų sudegina skirtingai – kalorijų poreikis priklauso nuo amžiaus, lyties, kūno sudėjimo, genetikos ir aktyvumo lygio.

Aktyvūs žmonės kasdien sudegina daugiau kalorijų nei tie, kurių gyvenimo būdas pasyvus. Net kasdienis pasivaikščiojimas padeda ne tik sumažinti lėtinių susirgimų riziką, bet ir prisideda prie efektyvesnio kalorijų deginimo. Pavyzdžiui, nueitas vienas kilometras gali sudeginti apie 107 kalorijas. Jei norite dar efektyvesnių rezultatų, galite rinktis vaikščioti kalvotose vietovėse ar įkalnėse.

Vaikščiojimas mažina riebalus pilvo srityje

Reguliarūs pasivaikščiojimai padeda atsikratyti riebalų aplink pilvą, o būtent ši zona laikoma ypač svarbia sveikatai. Pilvo riebalai siejami su didesne širdies ligų ir diabeto rizika.

Aerobinės veiklos, kaip vaikščiojimas, skatina riebalų irz pilvo mažėjimą, ypač vidaus organus supančių riebalų („visceralinių“). Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie 3 kartus per savaitę vaikščiodavo po 30–60 minučių, sumažino šių kenksmingų riebalų apie pilvą kiekį. Dar efektyvesni rezultatai pasiekiami kartu reguliuojant mitybą.

Išsaugo raumenų masę

Fizinis aktyvumas, tokios veiklos kaip vaikščiojimas, padeda palaikyti ir stiprinti raumenis. Tai ypač aktualu tiems, kas meta svorį, nes mažėjant svoriui dažnai mažėja ir raumenų masė. Raumenys degina daugiau kalorijų nei riebalinis audinys, todėl jų kiekis svarbus bendrai medžiagų apykaitai.

Su amžiumi natūraliai prarandame raumenų, tad reguliarus ėjimas padeda šį procesą pristabdyti.

Gerina nuotaiką ir mažina stresą

Vaikščiojimas naudingas ne tik kūnui, bet ir savijautai. Ši veikla padeda sumažinti stresą, pakelia nuotaiką, suteikia daugiau energijos. Reguliarus judėjimas siejamas su mažesne depresijos ar nerimo tikimybe.

Vidutinio intensyvumo fizinė veikla, kaip vaikščiojimas, didina jautrumą serotonino ir norepinefrino hormonams, kurie reguliuoja nuotaiką. Kartu organizme išsiskiria endorfinai, kurie padeda lengviau įveikti stresą ar skausmą. Norėdami paskatinti save vaikščioti, pasikvieskite draugą ar įsijunkite mėgstamą muziką.

Padeda išlaikyti pasiektą svorį

Žmonės, išlikę aktyvūs ir po svorio metimo, rečiau grįžta prie seno svorio. Pasibaigus dietoms ar programoms, dalis žmonių linkę susigrąžinti numestus kilogramus, tačiau reguliarus fizinis aktyvumas padidina tikimybę ilgiau išlaikyti norimą svorį.

Ilgalaikiai tyrimai parodė, kad tie, kas reguliariai juda, daug sėkmingiau išlaiko svorio pokyčius nei tie, kurių aktyvumas menkas.

Vaikščiojimas – kiekvienam pasiekiama ir lengva veikla

Vaikščiojimas yra mažo intensyvumo, universali mankšta, kurią daugelis gali pradėti bet kada. Prireiks tik patogių batų ir saugios vietos vaikščioti.

Kai pradedate, įsiklausykite į savo pojūčius – jei jaučiate diskomfortą, sustokite ir ilsėkitės. Greitesnis ėjimo tempas sudegina daugiau kalorijų, o 150 minučių vaikščiojimo per savaitę gali pagerinti kraujospūdį, cholesterolio kiekį, gliukozės kontrolę, nuotaiką ir netgi miego kokybę.

Lengva derinti su kitais sveikais įpročiais

Vaikščiojimas padeda formuoti ir stiprinti kitus sveikos gyvensenos įpročius. Vaikščiokite su šeimos nariais ar draugais, pasinaudokite vietinėmis pėsčiųjų grupėmis. Skatinkite vaikus prisijungti – taip formuojasi sveiki įgūdžiai nuo mažens.

Vietoj laiko prie telefono per pietų pertrauką, pasivaikščiokite lauke. Jei galite, eikite į parduotuvę ar kitus reikalus pėsčiomis. Net pasirinkimas pastatyti automobilį toliau nuo įėjimo padės įtraukti daugiau žingsnių į dieną.

Patarimai, kaip pradėti daugiau vaikščioti

Jei nusprendėte, kad vaikščiojimas taps jūsų kasdienybės dalimi, verta iš anksto numatyti, kada ir kur tai darysite. Aiškus planas padės laikytis naujo įpročio.

• Pradėkite po truputį – iš pradžių kelios minutės, vėliau ilginkite laiką. Galite pasirinkti vaikščioti per pertraukėles ar laisvu laiku.
• Ėjimas po valgio padeda gerinti virškinimą.
• Klausykitės kūno signalų. Jei atsiranda skausmas, sustokite.
• Jei įmanoma, keliaukite į darbą ar mokyklą pėsčiomis, o jei atstumas didelis – pastatykite automobilį toliau nuo galutinio tikslo.
• Siekite konkrečių tikslų – suplanuokite, kiek norite nueiti per savaitę, ir sekite progresą.
• Pasikvieskite draugus ar kolegas į pasivaikščiojimus – su kompanija bus smagiau.

Apibendrinimas

Vaikščiojimas yra paprastas, kiekvienam pasiekiamas būdas sustiprinti sveikatą ir pagerinti savijautą. Vos 150 minučių ėjimo per savaitę gali sumažinti diabeto, širdies ligų riziką ir padėti išlaikyti norimą svorį. Be to, šis įprotis ne tik degina kalorijas, stiprina raumenis, bet ir suteikia energijos, gerina nuotaiką bei padeda kovoti su stresu.

Norint pradėti, įtraukite trumpus pasivaikščiojimus į savo kasdienybę: rinkitės laiptus vietoj lifto, pastatykite automobilį toliau, daugiau vaikščiokite lauke. Pirmieji žingsniai padės palaipsniui pamilti šią paprastą, bet veiksmingą fizinę veiklą.