15 greitų būdų numalšinti galvos skausmą

Galvos skausmai – dažnas sveikatos simptomas, tačiau kiekvienam tinkamiausi pagalbos būdai gali labai skirtis. Laimei, yra daugybė mokslu pagrįstų metodų, kuriuos galima pritaikyti namuose ir taip greičiau numalšinti nemalonius pojūčius. Dalis jų – natūralios priemonės, nereikalaujančios jokios specialios įrangos.

Galvos skausmo mažinimo būdai

• Atpalaiduojantis masažas. Dažnai galvos skausmą lemia kaklo, pečių ar veido raumenų įtampa. Lengvai pamasažuokite įtemptas vietas aplink smilkinius, pakaušį ar sprandą – tai gali padėti sumažinti skausmą.
• Šaltis galvai. Pridėjus šaltą kompresą ar specialų šaltą galvos tvarstį prie kaktos, sumažėja kraujotaka ir nuslopinamas skausmas – ypač padeda migrenos atveju. Šaltį galima derinti su lengvu masažu.
• Šiluma įtampai pašalinti. Kitas pasirinkimas – šildyklę ar karštą kompresą dėti ant kaklo ar pečių. Šiluma atpalaiduoja įsitempusius raumenis, kas dažnai palengvina arba visai pašalina galvos skausmą.
• Akupresūros taškai. Švelnius spaudimus galite atlikti tarp nykščio ir smiliaus — būtent ši vieta dažni taikinys ieškant natūralios pagalbos nuo galvos skausmo. Procedūrą galima kartoti kelis kartus per dieną.
• Atsipalaidavimo technikos. Praktikos, kurios padeda nusiraminti, dažnai sumažina ne tik skausmo dažnumą, bet ir jo stiprumą. Ypač veiksmingas meditavimas, joga, taiji užsiėmimai ar akupunktūra, jei skausmus provokuoja stresas.
• Tamsesnė aplinka. Dažnas migrenos palydovas – padidėjęs jautrumas šviesai. Jei jaučiate, kad ryški arba besikeičianti šviesa provokuoja ar stiprina skausmą, pasistenkite pailsėti pritemdytoje ar visiškai tamsioje patalpoje.
• Kramtymo ribojimas. Dažnas gumos kramtymas, kietas ar labai kramtomas maistas (pvz., žele ar riešutai) gali sukelti ar paaštrinti galvos skausmus. Tyrimai parodė, kad atsisakantiems kramtomos gumos stipriai sumažėjo galvos skausmo epizodų.
• Poilsis akims. Ilgas žiūrėjimas į ekraną ar smulkių detalių stebėjimas įtempia akių raumenis, o tai gali lemti skausmus. Pravartu kas 20 minučių trumpam atitraukti akis ir bent 20 sekundžių pasižvalgyti į tolį.
• Pakankamas vandens kiekis. Gausus skysčių vartojimas itin svarbus – net trumpalaikė dehidratacija gali stipriai padidinti galvos skausmo tikimybę arba pabloginti simptomus. Tyrimai rodo, kad išgeriant daugiau nei 1,5 l vandens kasdien pagerėja ir bendra savijauta.
• Sveikas užkandis. Praleidus valgymą ar per ilgai nevalgant, dažnai atsiranda „alkio galvos skausmai“. Tam padės užkandis, turintis baltymų ir sudėtinių angliavandenių. Reguliarūs, subalansuoti valgiai taip pat sumažina riziką jausti galvos skausmus dėl žemo cukraus kiekio kraujyje.
• Nedidelis kiekis kofeino. Kartais puodelis arbatos ar kavos gali palengvinti galvos skausmą. Nedidelės kofeino dozės ne tik sumažina skausmą, bet padidina kai kurių vaistinių preparatų veiksmingumą. Vis dėlto per didelis ar staiga nutrauktas kofeino vartojimas gali sukelti atvirkščią efektą, todėl svarbu neperdozuoti.
• Miegas ir poilsis. Trūkstant poilsio ar naktį blogai pailsėjus, tiek įtampos, tiek migreniniai galvos skausmai gali kyla dažniau. Laiku ir kokybiškai išmiegant pavyksta sumažinti ne tik skausmo dažnumą, bet ir jo stiprumą.
• Vitaminai ir mineralai. Tam tikri papildai siejami su mažesniu galvos skausmų dažniu ar švelnesniais simptomais ilgalaikėje perspektyvoje. Ypač išskiriamas magnis, B grupės vitaminai (B2), kofermentas Q10, omega-3 riebalų rūgštys, vaistinis žolynas feverfew.
• Vaistai nuo skausmo. Kai kurių nereceptinių vaistų (pvz., paracetamolio, ibuprofeno, aspirino, naprokseno) viena dozė gali padėti numalšinti galvos skausmą. Tačiau svarbu šių medikamentų nevartoti per dažnai ir pasitarti su gydytoju, jei turite tam tikrų sveikatos problemų (širdies, kepenų, inkstų ligos, skrandžio opa, nėštumas ar kiti specifiniai atvejai).

Galvos skausmo dienoraštis – pagalba ieškant priežasčių

Kiekvienas žmogus gali turėti skirtingus galvos skausmo sukėlėjus. Pravartu užsirašyti, kada ir kokiomis aplinkybėmis atsiranda galvos skausmai, aprašyti jų stiprumą, trukmę, kokius vaistus ar maisto produktus vartojote, taip pat pastebimus kitus aplinkos, oro pokyčius, stresą ar menstruacijas. Tai padeda tiek pačiam stebėti savijautą, tiek tiksliau parinkti gydymo būdus su specialistu.

Kada būtina pasitarti su gydytoju

• Pasikeitė galvos skausmo pobūdis ar intensyvumas.
• Galvos skausmas tampa dažnesnis, o įprastos priemonės nebeduoda naudos.
• Skiriate vaistų nuo skausmo daugiau nei tris kartus per savaitę.
• Gulint galvos skausmas dar labiau stiprėja.
• Kartu pasireiškia karščiavimas, šaltkrėtis, prakaitavimas naktį, svorio kritimas, nėštumas ar nusilpusi imuninė sistema.
• Atsiranda neurologinių simptomų: dvejinasi ar silpnėja regėjimas, girdite pulsavimą ar zvimbimą ausyse, traukuliai, pasireiškia sumišimas.
• Stiprus ir staigus galvos skausmas pasireiškia pirmą kartą.
• Pirmą kartą galvos skausmas pasireiškia sulaukus 50-ies ar vyresniame amžiuje.
• Kai skausmas sustiprėja judant ar stanginantis.

Apibendrinimas

Nors natūralūs metodai ir nereceptiniai vaistai nuo skausmo daugumai žmonių padeda greitai pagerinti savijautą, svarbu rasti būtent jums tinkamiausią būdą. Ilgainiui padėti gali ir laikraštis, kuriame fiksuojate savo galvos skausmo priežastis, simptomus ir galimus trigerius – taip lengviau pavyksta atrasti efektyviausią sprendimą ir išvengti nemalonių pasikartojimų.