Kas yra laringitas ir kaip jį gydyti?

Laringitas – tai balo stygų uždegimas. Gerklos yra viršutinėje kaklo dalyje, už burnos ertmės. Kai balso stygos patinsta, balsas tampa prikimęs. Bandant kalbėti, gali girdėtis tik tylus šnabždesys arba cypimas.

Kas sukelia laringitą?

Gerklų patinimą gali sukelti įvairūs veiksniai. Dažniausiai tai būna infekcija, pavyzdžiui, peršalimas, gripas ar bronchitas. Tačiau kartais laringitas atsiranda ir dėl paprastų priežasčių, tokių kaip per didelis balso naudojimas.

Laringitas paprastai nėra rimta sveikatos problema. Tinkamai gydantis, jis turėtų praeiti per tris savaites. Tačiau kai kuriais atvejais jis gali tapti lėtinis ir trukti ilgiau. Vis dėlto yra būdų, kaip palengvinti simptomus ir pasijusti geriau.

Laringito kosulys

Sergant laringitu, gali atsirasti kutenimo jausmas gerklėje, dėl kurio norisi kosėti. Kosulys dažniausiai būna sausas, be skreplių. Jis gali skambėti užkimusiu ar lojamuoju balsu.

Laringito simptomai

Laringitas dažnai būna susijęs su kita liga, pavyzdžiui, peršalimu, gripu ar bronchitu. Vaikų ir suaugusiųjų simptomai paprastai yra panašūs.

Dažniausi simptomai:

• Skausminga arba sudirgusi gerklė
• Kutenimo jausmas gerklėje
• Lengvas karščiavimas
• Užkimęs balsas
• Sunkumas kalbėti arba balso netekimas
• Sausas kosulys
• Nuolatinis noras atsikrenkšti
• Patinę limfmazgiai
• Išsausėjusi gerklė

Laringito priežastys

Ūmus laringitas

Daugeliu atvejų laringitas yra trumpalaikis (ūmus) ir išnyksta, kai praeina jį sukėlusi liga. Dažniausia priežastis – virusinė infekcija, pavyzdžiui, viršutinių kvėpavimo takų infekcija.

Laringitą gali sukelti šios ligos:

• Peršalimas
• Gripą
• Bronchitas

Lėtinis laringitas

Jei laringitas trunka ilgiau nei tris savaites, jis laikomas lėtiniu. Dažniausiai tai nutinka dėl ilgalaikio dirginančio poveikio gerkloms.

Laringitą gali sukelti šie veiksniai:

• Rūkymas arba garinimas (vaping)
• Dažnas ar netinkamas balso naudojimas, pavyzdžiui, dainavimas ar rėkimas
• Per didelis alkoholio vartojimas
• Alergijos
• Inhaliacinių vaistų (pavyzdžiui, astmos inhaliatorių) sukelta gerklės dirginimas
• Grybelinė infekcija, pavyzdžiui, pienligė
• Gerklės trauma, pavyzdžiui, smūgis į kaklą
• Cheminių garų įkvėpimas
• Lėtinės sinusų ligos

Laringitas gali būti susijęs ir su gastroezofaginiu refliuksu, kai skrandžio rūgštys patenka į stemplę, pasiekia gerklas ir jas sudirgina, sukeldamos balso praradimą.

Nors retais atvejais laringitas gali būti sukeltas bakterinės, virusinės ar parazitinės infekcijos, tam tikros sveikatos būklės, įskaitant kai kurias vėžio formas, taip pat gali padidinti laringito išsivystymo riziką.

Laringito rizikos veiksniai

Per didelis balso apkrovimas gali padidinti laringito riziką. Tai gali nutikti, jei balsą naudojate daugiau nei įprastai, pavyzdžiui, garsiai dainuojate koncerte ar sirgalių tribūnose. Maži vaikai ir kūdikiai gali susirgti laringitu dėl nuolatinio verkimo ar balso keitimo mėgdžiojant gyvūnus ar animacinius personažus.

Padidėjusi laringito tikimybė kyla, jei sergate kvėpavimo takų infekcija, pavyzdžiui, peršalimu, bronchitu ar sinusitu. Alergijos ir astma taip pat padidina riziką, ypač jei naudojate steroidinius inhaliatorius.

Laringito riziką taip pat didina darbas su cheminėmis medžiagomis, rūkymas ar buvimas šalia rūkančiųjų. Jautrumas kvapiosioms medžiagoms, esančioms šampūnuose ar skalbimo priemonėse, taip pat gali turėti įtakos.

Kiti veiksniai, didinantys laringito riziką:

• Gastroezofaginis refliuksas
• Pernelyg dažnas alkoholio vartojimas
• Nusilpusi imuninė sistema

Kada kreiptis į gydytoją?

Daugeliu atvejų laringitas praeina savaime ir nereikalauja specialaus gydymo. Tačiau jei jaučiate stiprų skausmą arba simptomai nepraeina per dvi savaites, rekomenduojama kreiptis į gydytoją. Jis gali nustatyti galimą priežastį, pavyzdžiui, refliuksą, ir paskirti tinkamą gydymą. Prireikus, gydytojas gali nukreipti jus pas ausų, nosies ir gerklės (LOR) specialistą.

Skubios medicininės pagalbos reikia, jei:

• Sunku kvėpuoti
• Karščiavimas trunka ilgai
• Kosėjate krauju
• Skausmas stiprėja keletą savaičių

Kada būtina skubi pagalba vaikui?

• Jei vaikui sunku kvėpuoti ar ryti
• Jei kūdikis jaunesnis nei 3 mėnesiai ir jo temperatūra viršija 38 °C, arba vyresnis nei 3 mėnesiai ir karščiuoja daugiau nei 39 °C
• Jei kvėpuojant girdisi aukšto tono švilpiantis garsas
• Jei vaikas seilėjasi daugiau nei įprastai

Šie simptomai gali rodyti rimtesnę būklę.

Kaip diagnozuojamas laringitas?

Apsilankius pas gydytoją dėl laringito simptomų, gali būti atliekami šie tyrimai:

• Gerklės apžiūra ir mėginio paėmimas. Tai padeda nustatyti, ar laringitą sukėlė bakterijos ar virusas.
• Laringoskopija. Naudojant endoskopą – siaurą vamzdelį su kamera – gydytojas per nosį arba burną apžiūri balso stygas. Procedūra neskausminga, nes prieš ją dažniausiai taikoma vietinė nejautra.
• Biopsija. Jei gydytojas pastebi įtartiną mazgelį ar gumbą gerklėje, gali būti paimtas audinio mėginys ištyrimui.
• Alergijų testai arba rentgenograma. Padeda atmesti kitas galimas balso praradimo priežastis.

Ar laringitas yra užkrečiamas?

Dauguma laringito atvejų yra susiję su viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Jei laringitą sukėlė virusas, jis gali būti perduotas kitiems žmonėms per orą kosint ar čiaudint. Tačiau tai nereiškia, kad užsikrėtę žmonės taip pat susirgs laringitu – jie gali patirti kitus infekcijos simptomus.

Jei laringito priežastis yra ne infekcija, o, pavyzdžiui, alergijos ar per didelis balso naudojimas, jis nėra užkrečiamas.

Ar reikia likti namuose sergant laringitu?

Jei žinote, kad laringitą sukėlė infekcija, rekomenduojama likti namuose, kad nesusargdintumėte kitų ir suteiktumėte organizmui pakankamai laiko pasveikti.

Kaip gydomas laringitas?

Laringito gydymas priklauso nuo jo priežasties. Ūmus laringitas dažniausiai praeina per kelias savaites, o simptomus galima palengvinti namų priemonėmis. Jei laringitas tampa lėtinis, gydymas priklausys nuo pagrindinės jo priežasties, pavyzdžiui, rūkymo ar refliukso.

Medicininis gydymas

• Kortikosteroidai. Jei būtina greitai atkurti balsą, gydytojas gali skirti šių vaistų, kurie mažina uždegimą ir patinimą.
• Antibiotikai. Jie gali būti skiriami tik tuo atveju, jei laringitas sukeltas bakterinės infekcijos, tačiau tokie atvejai yra reti. Antibiotikai neveikia virusinio laringito.
• Skausmą malšinantys vaistai. Gali būti naudojami paracetamolis arba ibuprofenas, tačiau svarbu laikytis dozavimo rekomendacijų.
• Balso terapija. Logopedas gali išmokyti tinkamai naudoti balsą, kad išvengtumėte nuolatinio balso stygų apkrovimo.

Namų priemonės laringitui gydyti

Norint paspartinti gijimą ir sumažinti simptomus, galima išbandyti šias priemones:

• Ilsėkite balsą. Kuo mažiau kalbėsite, tuo greičiau balsas atsistatys.
• Jei būtina kalbėti, naudokite mikrofoną. Taip sumažinsite balso stygų apkrovą.
• Venkite dainavimo. Tai gali dar labiau pažeisti balso stygas.
• Gerkite daug skysčių. Nors pradžioje gali būti sunku ryti, pakankamas drėkinimas padės gerklei atsistatyti. Reikėtų vengti alkoholio ir kofeino, nes jie sausina gerklę.
• Naudokite drėkintuvus ir mentolio inhaliatorius. Drėgmė padeda sumažinti sudirgimą, o mentolis gali suteikti palengvėjimą.
• Įkvėpkite garų. Stovėkite virš dubens su karštu vandeniu arba nusiprauskite po karštu dušu ir giliai kvėpuokite.
• Gargaliuokite druskos tirpalu. Tai padeda sumažinti patinimą ir ramina gerklę.
• Naudokite pastiles gerklei. Jose esantys ingredientai, tokie kaip eukaliptas ar mėta, gali padėti sumažinti diskomfortą.
• Venkite sausų, dūmingų ar dulkinų patalpų. Šie dirgikliai gali dar labiau apsunkinti simptomus.
• Nevartokite dekongestantų. Jie gali dar labiau išsausinti gleivinę.
• Nešnabždėkite. Šnabždėjimas labiau apkrauna balso stygas nei tylus kalbėjimas.

Tam tikros žolelės, pavyzdžiui, saldymedis, svilarožė ar slidžioji guoba, gali padėti numalšinti gerklės skausmą, tačiau jos gali sąveikauti su kitais vaistais. Prieš vartodami augalinius preparatus, pasitarkite su gydytoju.

Laringito komplikacijos

Laringitas gali būti pavojingas vaikams. Jis gali sukelti kruopą – būklę, kai susiaurėja kvėpavimo takai, arba epiglotitą – antgerklio uždegimą. Epiglotitas yra ypač pavojinga būklė, nes gali sukelti kvėpavimo takų užsikimšimą. Jei vaikas ar suaugęs asmuo, persirgęs laringitu, pradeda dusti ar sunkiai kvėpuoti, būtina skubi medicininė pagalba.

Nors suaugusiesiems laringitas dažniausiai nėra pavojingas, kreiptis į gydytoją reikėtų, jei:

• Užkimimas nepraeina ilgiau nei dvi savaites.
• Kosėjama krauju.
• Kūno temperatūra pakyla virš 39,5 °C.
• Jaučiama dusulys ar kvėpavimo sutrikimai.

Kaip išvengti laringito?

Norint apsaugoti savo balsą ir išvengti laringito sukeliamo sausumo bei dirginimo, galima imtis šių priemonių:

• Venkite kofeino turinčių gėrimų. Kava, gazuoti gėrimai ir kiti kofeino produktai sausina gerklę.
• Gerkite pakankamai vandens. Nuolatinė hidratacija padeda išvengti balso stygų išsausėjimo.
• Meskite rūkyti ar garinti (vaping). Jei mesti sunku, bent jau sumažinkite šių įpročių dažnumą. Taip pat venkite pasyvaus rūkymo.
• Nekoskite garsiai ir nevalykite gerklės „ahem” būdu. Tai sukelia balso stygų vibracijas, kurios gali dirginti ir sukelti patinimą.
• Dažnai plaukite rankas. Ypač jei buvote šalia sergančių žmonių.
• Ribokite alkoholio vartojimą. Alkoholis sausina gleivines ir gali prisidėti prie laringito atsiradimo.
• Skiepykitės. Reguliariai atnaujinkite gripo vakciną ir kitas gydytojo rekomenduojamas vakcinas.
• Venkite artimo kontakto su sergančiais peršalimu, gripu ar kitomis kvėpavimo takų infekcijomis.
• Miegant pakelkite galvą aukščiau. Naudokite papildomas pagalves arba pakelkite lovos galvūgalį, kad sumažintumėte rūgšties refliukso poveikį balso stygoms.
• Saugokite balsą. Venkite ilgai ir garsiai šaukti ar dainuoti. Jei reikia kalbėti didelėje auditorijoje, naudokite mikrofoną.

Laikantis šių rekomendacijų galima sumažinti laringito riziką ir palaikyti sveikus balso stygas.