Dializė (hemodializė): paskirtis, eiga ir galimos komplikacijos

Dializė – tai gydymo būdas, kai organizmas nebesugeba pašalinti atliekų ar perteklinio skysčio per inkstus. Šiai procedūrai naudojamos dvi pagrindinės metodikos: hemodializė ir peritoninė dializė. Priklausomai nuo individualios būklės ir gyvenimo būdo, gydytojas parinks tinkamiausią sprendimą.

Hemodializė

Hemodializės metu dirbtinis filtras, dar vadinamas „dirbtiniu inkstu“, per specialų aparatą išvalo žmogaus kraują nuo kenksmingų medžiagų ir skysčių. Procedūra dažniausiai atliekama gydymo įstaigoje, tačiau galima ir namų sąlygomis. Vieno seanso trukmė – apie 3–5 valandas; dažniausiai procedūros kartojamos tris kartus per savaitę, centre ar ligoninėje. Jei dializuojamasi namuose, gydymas gali vykti dažniau arba ilgiau, net kelis kartus per savaitę, pavyzdžiui, naktimis.

Tam, kad hemodializė būtų galima, prireikia prieš tai atlikti nedidelę chirurginę intervenciją – sukurti nuolatinį priėjimą prie kraujagyslių. Yra keletas tam skirtų metodų:

• Fistulė – jungiamoji arterija su vena, paprastai suformuojama vienoje rankoje, toje, kuria nerašote. Šis būdas laikomas ilgaamžišku, tačiau įprastai reikia apie šešių savaičių gijimo laiko prieš pradedant naudoti.
• Graftas – kraujagyslės sujungiamos plastikiniu vamzdeliu po oda. Šis metodas leidžia pradėti dializę greičiau, užtenka keleto savaičių gijimo. Vis dėlto graftai gali veikti trumpiau, dažniau kyla infekcijos rizika, todėl reikalinga dažnesnė gydytojų priežiūra.
• Katetėris – jei dializės reikia nedelsiant, laikinai įvedamas minkštas vamzdelis į didesnę veną kakle, po raktikauliu arba kirkšnyje. Šis metodas tinkamas tik trumpam laikotarpiui.

Atliekant hemodializę, žmogus patogiai įsitaiso kėdėje ar guli; į ranką, kur įrengta fistulė ar graftas, suleidžiami du specialūs adatų; speciali pompa lėtai ištraukia kraują, kuris filtruojamas per dializerį, o jau švarus grąžinamas atgal. Jei naudojamas kateteris, kraujas keliauja per du atskirus vamzdelius. Hemodialize galima gydytis ligoninėje, specialiame centre arba namuose.

Namuose hemodializė vyksta dažniau, bet trumpesnius laikotarpius – apie 2–3 valandas per dieną 6–7 dienas per savaitę. Procedūros metu daugelis sergančiųjų klausosi muzikos, skaito ar žiūri televizorių. Viena iš galimybių – naktinė hemodializė, kuomet procedūra vyksta miego metu.

Peritoninė dializė

Peritoninė (pilvaplėvės) dializė vyksta visiškai kitaip nei hemodializė. Čia už natūralų filtrą naudojamas žmogaus pilvaplėvės audinys. Į pilvo ertmę per nuolatinį minkštą kateterį įpilamas specialus skystis – dializės tirpalas, kuriame yra vandens, druskų ir kitų medžiagų. Šis skystis per keletą valandų sugeria atliekas bei perteklinius skysčius iš kraujo, o po to pašalinamas į specialų maišelį. Toks procesas vadinamas „mainais“.

Prieš pradedant peritoninę dializę, maždaug 3 savaites prieš procedūrų pradžią atliekama nedidelė operacija ir įdedamas kateteris. Tai nuolatinis priėjimas, todėl reikia ypatingai saugoti šią vietą nuo infekcijų. Gydytojas išmoko, kaip namų sąlygomis patiems atlikti mainus.

Ši dializės rūšis visada atliekama namuose. Jos privalumas – lankstumas: procedūrą galima derinti prie gyvenimo ritmo, nereikia važiuoti į gydymo centrą. Dažnai žmonės renkasi mainus naktį, miegodami.

Peritoninės dializės būdai

• Automatizuota peritoninė dializė – mainus per naktį atlieka speciali automatinė aparatūra.
• Nuolatinė ambulatorinė peritoninė dializė – mainai atliekami rankiniu būdu per dieną keletą kartų.

Dializės poveikis ir kaip pasirūpinti savimi

Dializės metu nejaučiama skausmo, bet galimi įvairūs organizmo pokyčiai ar nemalonūs pojūčiai:

• Odos niežulys
• Kraujospūdžio svyravimai (ypač sergant diabetu)
• Miego sutrikimai
• Skysčių kaupimasis
• Infekcinės komplikacijos
• Emociniai svyravimai ar nuotaikos pokyčiai
• Pykinimas, vėmimas
• Raumenų spazmai
• Nuovargis

Kad organizmas būtų sveikas, svarbu kasdien patikrinti dializės priėjimo vietą – atkreipkite dėmesį į paraudimą, pūlius ar patinimą; pastebėjus šiuos požymius, kreipkitės į gydytoją. Privaloma kruopščiai prižiūrėti tvarsčius, laikyti juos švarius ir sausai. Visi, kurie padeda gydymo metu, turi plauti rankas muilu prieš ir po procedūrų.

Dėl dializės gali pasikeisti vaisingumas. Moterims nėštumas retas, nes dializė pašalina tik dalį inkstų funkcijos, o organizme išlieka daug atliekų – tai trikdo kiaušinėlių brendimą ir ciklą.

Ką daryti, jei norite nutraukti dializę

Dializė skirta pagerinti gyvenimo kokybę, tačiau nutraukti gydymą visada yra jūsų pasirinkimas. Prieš priimdami sprendimą, pasitarkite su gydytoju apie įmanomus kitus gydymo būdus, mitybos ar gyvenimo būdo pokyčius, kurie gali pagerinti savijautą.

Kartais sprendimas nutraukti dializę kyla dėl nuotaikos pokyčių, izoliacijos ar gėdos jausmo – tokiu atveju gydytojas gali paskatinti pasikalbėti su psichologu ar pasvarstyti pagalbinius vaistus nuo depresijos.

Dializė netinka visiems: kai kuriems vyresniems pacientams ar turintiems kitų rimtų sveikatos problemų gydymo teikiama nauda gali būti ribota.

Dializės esmė – trumpai

• Dializė perima inkstų užduotis tuomet, kai šie nebegali pašalinti iš organizmo atliekų.
• Ši gydymo priemonė taikoma, kai inkstų pažeidimas yra itin sunkus ir gyvybei palaikyti nepakanka natūralaus inkstų darbo.
• Ligos, tokios kaip padidėjęs kraujospūdis, cukrinis diabetas, imuninės sistemos sutrikimai ar traumos gali sukelti inkstų nepakankamumą.
• Kartais inkstų liga išsivysto be aiškios priežasties.
• Dializė gali būti atliekama keliais būdais – vienas iš jų bus pasirinktas pagal jūsų būklę, galimybes ir išteklius.
• Pati procedūra neskausminga.
• Įmanomi įvairūs šalutiniai poveikiai – nuo lengvų iki gana rimtų.
• Ne visiems žmonėms dializė yra tinkamas pasirinkimas, ypač esant kitoms sunkioms ligoms ar vyresniame amžiuje.