Skersinis mielitas: simptomai, priežastys ir gydymas

Skersinė mielitas – tai retas uždegiminis stuburo smegenų pažeidimas, atsirandantis, kai imuninė sistema paveikia šioje centrinės nervų sistemos dalyje esančias nervines ląsteles. Dėl uždegimo pažeidžiami nervų skaidulų apsauginis sluoksnis – mielinas, o tai sutrikdo signalų perdavimą tarp smegenų ir kūno. Gali išsivystyti skausmas, silpnumas, jautrumo pakitimai ar netgi dalinis paralyžius.

Skersinės mielito priežastys

Skersinės mielitas nėra dažnas – dauguma žmonių su šia diagnoze susiduria vos kartą gyvenime. Dažniausiai uždegimą sukelia imuninės sistemos sutrikimai, kai organizmas klaidingai atakuoja savo paties nervines ląsteles. Kartais būklė išsivysto po infekcijų, tokių kaip virusai, bakterijos ar net grybelių sukeltos ligos.

Būdingos pagrindinės priežastys:

• Autoimuninės ligos, pavyzdžiui, vilkligė, reumatoidinis artritas, Sjogreno sindromas ar Behčeto liga.
• Infekcijos: virusinės (vėjaraupių, Zikos ar Vakarų Nilo virusas), bakterinės (Laimo liga, tuberkuliozė), grybelinės ar parazitinės kilmės ligos.
• Retais atvejais skersinę mielitą išprovokuoja išsėtinė sklerozė arba neuromielito optika, kai kartu pažeidžiami regos ir stuburo nervai.
• Labai retai uždegimas pasireiškia po vakcinacijos ar dėl sarkoidozės – uždegiminės kūno ligos.

Idiopatinė skersinė mielitas

Dažnu atveju gydytojai neranda aiškios skersinės mielito priežasties – tokiu atveju liga vadinama idiopatine. Manoma, kad tai susiję su nenormaliu imuninės sistemos atsaku, tačiau tikslių veiksnių dar nėra nustatyta.

Kaip pasireiškia skersinė mielitas?

Simptomai gali atsirasti netikėtai – per kelias valandas ar dienas (ūmus atvejis), bet gali vystytis ir lėčiau, per kelias savaites (poūmis variantas). Pirmieji požymiai priklauso nuo to, kuri stuburo smegenų dalis yra pažeista, o jų intensyvumas – nuo uždegimo stiprumo.

• Nugaros skausmas
• Staigiai išplitęs arba plintantis skausmas į rankas, kojas, aplink krūtinę ar pilvą
• Silpnumas ar paralyžius galūnėse
• Sumažėjęs jautrumas, nemalonus dilgčiojimas, deginimas ar nekontroliuojamas prisilietimų jautrumas
• Spazmai raumenyse
• Šlapinimosi ir tuštinimosi kontrolės sutrikimai
• Seksualinio gyvenimo sutrikimai
• Galvos skausmas, karščiavimas, sumažėjęs apetitas, kvėpavimo sunkumai, nerimas ar depresija

Labiausiai simptomų mastas priklauso nuo uždegimo vietos – kuo aukščiau pažeidimas, tuo didesnė kūno dalis nukenčia. Požymiai gali sustiprėti per 10 dienų ir pasiekti piką – tokiais atvejais pusė pacientų praranda galūnių kontrolę.

Pažeisto jutimo pojūčiai

Žmonės taip pat gali jausti neįprastus pojūčius – nutirpimą, „skruzdžių bėgimą“, deginimą, kutenimą ar net visišką jautrumo praradimą įvairiose kūno dalyse.

Diagnozė: kaip nustatomas skersinė mielitas?

Gydytojai nustato ligą remdamiesi apžiūra, simptomais ir įvairiais tyrimais:

• MRT ir KT skenavimai padeda išsamiai įvertinti stuburą ir atmesti kitus galimus nervų pažeidimus, tokias kaip navikai ar disko išvarža. MRT dažnai pastebi mielino pažeidimus.
• Lumbalinė punkcija (arba „spinalinis kranas“) leidžia ištirti smegenų ir stuburo skysčio sudėtį – jei padaugėję baltųjų kraujo kūnelių ar baltymų, galima uždegimo požymiai.
• Kraujo tyrimai padeda atmesti kitas panašiai pasireiškiančias ligas.

Gydymo galimybės

Specifinio skersinės mielito gydymo nėra, todėl pastangos nukreiptos į simptomų mažinimą ir funkcijų grąžinimą.

• Steroidai stabdo uždegimą, juos galima skirti tablečių ar infuzijos būdu.
• Imunoglobulinų terapija (IVIG) – tai antikūnių perpylimas, padedantis neutralizuoti žalingus imuninės sistemos komponentus.
• Plazmaferezė skirta pašalinti iš kraujo uždegimą sukeliančias medžiagas, ypač jei steroidai neefektyvūs.
• Antivirusiniai vaistai taikomi, jei įtariama virusinė infekcija.
• Skausmui malšinti skiriami tiek nereceptiniai, tiek stipresni vaistai, įskaitant kai kuriuos antidepresantus ar prieštraukulinius preparatus nuo nervinio skausmo.
• Jei pažeidžiamas kvėpavimas, gali prireikti ventiliatoriaus ir deguonies terapijos.
• Kompleksinė reabilitacija apima kineziterapiją, padedančią stiprinti raumenis ir atkurti judrumą, ergoterapiją (siekiant išmokti apsirengti, gaminti valgį ir pan.), psichoterapiją psichologinei būklei gerinti, o prireikus – profesinę reabilitaciją, padedančią prisitaikyti darbinėje veikloje.

Palaikomasis gydymas ir kasdienio gyvenimo pritaikymas

Priklausomai nuo sutrikimų, taikomos priemonės šlapimo pūslės veiklai ir erekcinėms funkcijoms palaikyti, gali būti skirti specialūs įtaisai (kateteriai, inkontinenciniai įklotai ar vaistai). Seksualinei funkcijai gerinti naudojami lubrikantai ir specifiniai vaistai, kaip sildenafilis ar tadalafilis.

Galimos komplikacijos

Skersinė mielitas gali lemti įvairius ilgalaikius sunkumus, įskaitant:

• Nuolatinį skausmą
• Raumenų sustingimą ir spazmus, ypač kojų srityje
• Seksualinius sutrikimus
• Psichologines problemas – depresiją, nerimą

Kiekvieno žmogaus sveikimo eiga skiriasi. Apie trečdalis pacientų pilnai atsistato ir gali vaikščioti be didesnių sunkumų. Dar trečdaliui lieka daliniai vaikščiojimo ar jutimų sutrikimai, dažni raumenų spazmai, problemos su šlapinimusi ar burnos jausmu. Likusiems ligoniams tenka taikytis su rimtesne negalia ir kasdienėse veiklose nuolat prireikia pagalbos.

Ligos eiga ir prognozės

Nėra aišku, kodėl vieniems žmonėms liga būna agresyvesnė nei kitiems, tačiau pastebėta, kad simptomų išplitimo greitis dažnai prognozuoja atsigavimo galimybes – kuo greičiau prasideda stiprūs požymiai, tuo sunkiau pasveikti. Ankstyva medicininė pagalba ir reabilitacija didina tikimybę atgauti funkcijas.

Ką verta prisiminti?

Skersinė mielitas – reta, bet rimta neurologinė būklė, galinti labai paveikti kasdienį gyvenimą. Nors daugumai ji pasireiškia vieną kartą, neretai lieka ilgesnio laikotarpio pasekmių. Tinkamai pasirinktas gydymas leidžia sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę, net jei pasitaiko nuolatinių sveikatos sunkumų. Jei pastebite įtartinus simptomus ar atsigavimo metu susiduriate su likutiniais reiškiniais, gydytojas padės sudaryti jums tinkamiausią pagalbos planą.