Kaip jūsų plaukų slinkimas susijęs su streso lygiu?

Plaukų slinkimas yra natūralus reiškinys, tačiau pastebimas plaukų slinkimo suintensyvėjimas dažnai kelia nerimą. Vienas iš dažnų, tačiau ne visuomet lengvai pastebimų veiksnių, turinčių įtakos plaukų būklei, yra stresas. Nors plaukų slinkimą gali lemti įvairios priežastys – hormonų pokyčiai, genetika, mityba ar ligos – streso poveikis plaukams ilgą laiką buvo mokslinių diskusijų tema. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip stresas veikia plaukų augimo ciklą, kas lemia streso sukeliamą plaukų slinkimą, kokių mitų verta vengti ir kaip sumažinti žalingą streso įtaką plaukams.

Kaip plaukai reaguoja į stresą?

Plaukų augimo ciklas yra sudėtingas procesas, kuris nuolat kartojasi. Plaukai auga, ilsisi ir iškrenta natūraliai, tačiau ilgalaikis arba stiprus stresas gali paveikti šį ciklą. Stresinėse situacijose organizmas išskiria daugiau streso hormonų – ypač kortizolio. Šie hormonai slopina tam tikras organizmo funkcijas ir gali keisti plaukų folikulų veiklą.

Plaukų augimo ciklo fazės

• Anageninė fazė – aktyvaus augimo laikotarpis, trunkantis 2–6 metus.
• Katageninė fazė – trumpalaikis perėjimo laikotarpis, kai plaukas ruošiasi „poilsiui“.
• Telogeninė fazė – poilsio etapas, plaukai nebėra aktyvūs ir po 2–3 mėnesių iškrenta.

Stiprus fizinis ar emocinis stresas gali sukelti daugiau plaukų perėjimo į telogeninę fazę – ši būsena vadinama telogeniniu efluviumu.

Kokios rūšys plaukų slinkimo susijusios su stresu?

Medicininiu požiūriu, skiriami keli pagrindiniai plaukų slinkimo tipai, kuriuos gali išprovokuoti stresas.

• Telogeninis efluviumas. Dažniausiai pasireiškia kelis mėnesius po stipraus streso, ligos ar traumos. Daugybė plaukų staiga pereina iš augimo į poilsio fazę ir iškrenta.
• Alopecia areata. Autoimuninė būklė, kurią gali išprovokuoti intensyvus stresas. Organizmo imuninė sistema pradeda atakuoti plaukų folikulus, susidaro apvalios plikės dėmės.
• Trichotilomanija. Psichologinis sutrikimas, kai žmogus nuolat nesąmoningai ar sąmoningai peša sau plaukus reaguodamas į stresą ar emocinę įtampą.

Kaip atpažinti, ar plaukų slinkimą lemia stresas?

Streso sukeltas plaukų slinkimas dažniausiai prasideda praėjus keliems mėnesiams po įtempto gyvenimo įvykio – intensyvios darbo įtampos, artimo žmogaus netekties, sunkių ligų ar operacijų. Tipiški požymiai:

• Pastebimas daugiau plaukų šepetyje ar duše
• Dideli kiekiai plaukų iškrinta šukuojant, plaunant ar net švelniai tempiant
• Lygus, difuzinis galvos plikimas be aiškių nuplikimo židinių (ypač būdinga telogeniniam efluviumui)

Streso nulemtas plaukų slinkimas dažniausiai yra laikinas – plaukai atsinaujina, kai emocinė situacija suvaldyta ar organizmas atstato pusiausvyrą. Vis dėlto, ilgalaikis ar pakartotinis stresas gali pakenkti plaukų folikulų sveikatai ir nulemti ilgesnės trukmės plonėjimą.

Kokios dar yra priežastys ir mitai apie stresą bei plaukų slinkimą?

Mitas: Visiškas plikimas iš streso – įprastas

Nors stresas gali paskatinti plaukų slinkimą, retai sukelia visišką ir negrįžtamą nuplikimą. Dauguma atvejų yra laikini, o nuolatinis slinkimas dažniausiai susijęs su kitais veiksniais: genetika, hormoniniais sutrikimais, netinkamu maitinimusi ar ligomis.

Stresas – tik viena iš daugelio priežasčių

Plaukų slinkimas gali būti sąlygotas daugybės veiksnių – nuo geležies stokos, skydliaukės ligų iki vaistų šalutinio poveikio ar hormonų pokyčių nėštumo metu ir po gimdymo. Net jei stresą jaučiate nuolat, svarbu atmesti kitas galimas priežastis – tai padės tiksliai nustatyti gydymo taktiką.

Kaip kontroliuoti stresą ir palaikyti sveikus plaukus?

Nors ne visada įmanoma visiškai išvengti streso, kai kurie gyvenimo būdo pokyčiai mažina jo įtaką plaukų būklei.

• Reguliari fizinė veikla. Judėjimas padeda suvaldyti stresą ir gerina kraujotaką galvos odoje.
• Pilnavertė mityba. Užtikrinkite, kad racione netrūktų baltymų, geležies, cinko, vitaminų B ir C.
• Poilsis ir kokybiškas miegas. Miegant atsinaujina kūno ląstelės, aktyvinamas natūralus gijimo procesas.
• Streso valdymo technikos. Meditacija, gilus kvėpavimas, jogos užsiėmimai ar net reguliarūs pasivaikščiojimai gamtoje gali mažinti nuolatinio streso lygį.
• Atviras bendravimas. Dalinkitės jausmais su artimaisiais ar psichologu, esant ilgalaikiam stresui ieškokite profesionalios pagalbos.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei plaukų slinkimas tęsiasi ilgiau nei 6 mėnesius, jaučiate deginimą ar niežėjimą galvos odoje, atsiranda aiškūs nuplikimo židiniai arba plaukai nesugauna net po streso sumažinimo – reikėtų pasikonsultuoti su dermatologu ar trichologu. Specialistas gali rekomenduoti kraujo tyrimus, išsamesnę plaukų būklės analizę ir individualiai pritaikytą gydymą.

Išvados

Plaukų slinkimas yra dažnas daugelio žmonių rūpestis, o streso poveikis šiam procesui yra pagrįstas tiek klinikiniais, tiek moksliniais duomenimis. Nors stresas dažniausiai sukelia trumpalaikius plaukų pokyčius, ilgesnės trukmės ar dažnas intensyvus stresas gali turėti rimtesnių pasekmių. Svarbiausia – neignoruoti tiek plaukų slinkimo, tiek streso simptomų, o prireikus kreiptis pagalbos. Rūpindamiesi savijauta, emocine sveikata ir gyvenimo kokybe, galite padėti ir savo plaukams – sveiki plaukai prasideda nuo harmoningo ir subalansuoto gyvenimo.