Apatinės galūnės dalys

Apatine galūne vadinama kūno dalis, kuri tęsiasi nuo klubo sąnario iki pat pėdų pirštų galiukų. Ji apima klubą, kelį ir čiurnos sąnarį, o taip pat šlaunies, blauzdos bei pėdos kaulus.

Anatominės savokos: kas yra apatinė galūnė?

Dauguma žmonių apatinę galūnę paprastai vadina koja, tačiau mediciniškai tiksliau yra vartoti terminą „apatinė galūnė“. Koja, iš tiesų, apibūdina tik dalį tarp kelio ir čiurnos sąnarių, o visa apatinė galūnė apima gerokai daugiau.

• Šlaunis – plotas nuo klubo sąnario iki kelio sąnario.
• Koja (blauzda) – atkarpa tarp kelio ir čiurnos.

Viršutinės galūnės sandara

• Ranka – tarp peties ir alkūnės sąnario.
• Dilbis – dalis tarp alkūnės ir riešo sąnarių.

Kas sudaro apatinę galūnę?

Apatinė galūnė susideda iš kelių struktūrų: kraujagyslių, nervų, kaulų, sąnarių ir raumenų. Leiskite detaliau susipažinti su kiekviena dalimi.

Kraujotaka

Pagrindinė arterija, aprūpinanti apatinę galūnę krauju, yra šlauninė arterija. Kraujas grįžta į širdį tiek paviršinėmis, tiek giliomis venomis. Giliosios venos apima šlauninę, pakinklio, priekinę ir užpakalinę blauzdos bei šeivikaulio venas. Kai šiose venose susidaro kraujo krešuliai, išsivysto pavojinga būklė, vadinama giliųjų venų tromboze.

Nervų sistema

Apatinės galūnės inervaciją užtikrina nervai, išeinantys iš juosmens ir kryžmeninio rezginio. Didžiausias nervas – sėdimasis – leidžiasi iš dubens per visą kojos galą, vėliau išsišakoja į šeivikaulio ir blauzdinį nervus. Jie atsakingi už pėdos ir blauzdos jutimus bei judesius. Pažeidus šeivikaulio nervą, galite prarasti gebėjimą kelti pėdą (atsiranda pėdos nuleipimas). Jei prispaudžiamos nugaros nervinės šaknelės, gali atsirasti skausmas, plintantis palei sėdimąjį nervą – ši būsena vadinama ischialgija.

Kaulai ir sąnariai

Klubo sąnarys jungia apatinę galūnę prie dubens. Šlaunikaulis – pats stambiausias kaulas, jis eina nuo klubo iki kelio ir jungiasi su girnele. Žemiau kelio yra dvi blauzdos dalies kaulinės struktūros: storesnė blauzdikaulis ir plonesnė šeivikaulis. Apačioje jie per čiurnos sąnarį susijungia su padikauliais – tarp jų svarbiausi yra šokikaulis, kulnakaulis, laivakaulis, kubakaulis ir pleištukai. Toliau padikauliai pereina į penkis padikaulius, iš kurių kiekvienas susijungia su pėdos pirštakauliais. Pastarieji turi tarppirštakinius sąnarius. Šlaunies, kelio, kulkšnies ar pėdos kaulų lūžiai – dažnos traumos, o dėl sąnarių susidėvėjimo dažnai prireikia kelio ar klubo sąnario keitimo operacijų.

Raumenų grupės

Apatinėse galūnėse yra galingiausi kūno raumenys. Jie leidžia stovėti ir vaikščioti. Klubą judina didysis sėdmens raumuo, vidurinis sėdmens raumuo, klubinis juosmens raumuo, ilgieji pritraukiamieji raumenys, siuvėjo ir grakštusis raumuo. Šlaunies priekyje – stiprieji keturgalviai raumenys, gale – užpakalinės šlaunies (pakinklio) raumenys. Blauzdoje dominuoja dvilypis ir plekšniniai raumenys, o kulną prie pėdos tvirtina Achilo sausgyslė – pati storiausia sausgyslė žmogaus kūne.

Taigi, apatinė galūnė – daugialypė, sudėtinga struktūra, užtikrinanti pagrindines atramos ir judėjimo funkcijas. Būtent dėl to ji tokia svarbi kasdieniame gyvenime.