Decubito žaizdų prevencija ir gydymas po operacijos

Pragulos, dar vadinamos spaudimo ar gulinčiųjų opomis, – tai odos ir po ja esančių audinių pažeidimai, kylantys dėl ilgai trunkančio spaudimo. Dažnai tokios opos susiformuoja tose vietose, kur oda tiesiogiai dengia kaulus, nes čia trūksta apsaugančio raumenų ir riebalų sluoksnio. Pavyzdžiui, nosies tiltelis, kuriame tarp odos ir kremzlės beveik nėra minkštųjų audinių, laikomas ypač jautriu plotu praguloms vystytis.

Kas dažniausiai patiria pragulas

Didžiausią pavojų patirti pragulą patiria tie, kurie ilgą laiką negali pajudėti arba nuolat guli toje pačioje padėtyje. Pavyzdžiui, po operacijos pacientai dažnai labai ilgai negali pajudėti, nes būna veikiami nejautros ar stipriai nusilpę. Paprastai sąmoningas žmogus, jei jam ima skaudėti ar nepatogu, keičia savo kūno padėtį – tačiau, jei žmogus miega, yra apsvaigintas vaistais ar fiziškai silpnas, savarankiškai to padaryti negali.

Pragulų prevencija operacijos metu

Chirurginės procedūros metu išvengti spaudimo ir taip užkirsti kelią praguloms padeda įvairūs sprendimai. Kadangi pacientas ilgą laiką lieka nejudantis, opų prevencija priklauso nuo medicinos personalo ir naudojamos įrangos. Daugelis operacinių staliukų šiais laikais turi specialius paminkštinimus – jie skirti sumažinti spaudimą ir apsaugoti trapias dalis.

Ypatingas dėmesys skiriamas toms kūno vietoms, kur oda itin plona ir arti kaulo, pavyzdžiui, nosies tilteliui, kuris gali būti spaudžiamas kvėpavimo kauke. Tokiais atvejais nosies sritis papildomai apsaugoma specialiais tvarsčiais ar minkštais pagalvėlėmis. Panašiai apsaugomi ir alkūnės, klubų, kulnų ar kiti rizikingi plotai.

Ką daryti po operacijos

Po operacijos atsakomybė už pragulų prevenciją tenka ir pacientui, ir slaugytojams. Pacientui svarbu laikytis gydytojų rekomendacijų, vartoti vaistus pagal nurodymus ir kuo greičiau pradėti judėti – tai padeda atstatyti normalią kraujotaką. Slaugos specialistai įvertina pragulų riziką, taiko prevencines priemones, dažnai apverčia negalinčius pajudėti pacientus, stebi odos būklę ir ieško pirmųjų pažeidimų požymių. Jei reikia, pavojingiausias vietas papildomai paminkština.

Taip pat svarbu apsaugoti odą nuo trinties, todėl pacientai kilnojami naudojant paklodes ar specialius paviršius, kurie sumažina odos pažeidimo riziką. Kai kuriais atvejais naudojamos specialios lovos ar čiužiniai, dar labiau mažinantys spaudimą.

Kas didina pragulų atsiradimo riziką

Bene didžiausias pavojus kyla tiems, kurie negali reguliariai judėti ar keisti padėties. Ligoninių pacientai, kurių judėjimas ribotas, dažniausiai apverčiami kas dvi valandas, kad būtų išvengta ilgalaikio spaudimo vienoje kūno vietoje.

• Cukrinis diabetas
• Ilga chirurginių procedūrų trukmė ir pasikartojančios operacijos
• Vyresni amžius
• Vazopresorių – spaudimą didinančių vaistų – vartojimas
• Didelė rizika pagal Braden skalę (naudojamą rizikos vertinimui)
• Žemas kūno masės indeksas (kūno liesumas didina riziką dėl mažo riebalinio sluoksnio)

Kaip klasifikuojamos pragulos

Pragulos skirstomos į kelias stadijas, atsižvelgiant į pažeidimo gylį ir sunkumą. Gydymo metodai priklauso nuo to, kiek stipriai pažeisti audiniai. Kartais užtenka aptvarstyti pažeistą vietą, o sunkesniais atvejais gali prireikti ir chirurginės intervencijos.

I stadija (neblunkanti paraudimo sritis)

Išoriškai matoma odos paraudimo vieta virš kaulinės iškilumos, kurios spalva nepakeičia, kai ją švelniai paspaudžiame. Oda gali būti jautri, tvirtesnė ar minkštesnė nei aplinkinės sritys, pastebimi temperatūros pokyčiai. Tamsesnės odos atveju spalvos pokytis gali būti ne toks akivaizdus.

II stadija (dalinis odos sluoksnio pažeidimas)

Oda pažeista paviršutiniškai – dažniausiai tai atvira, raudona ar rausva žaizda. Gali būti matomas pūslės susidarymas – ji gali būti sveika arba jau pratrūkusi.

III stadija (visiškas odos praradimas)

Supažinimo metu matomas visas odos sluoksnio praradimas – žaizdoje gali matytis riebalinis audinys, tačiau kaulai, raumenys ar sausgyslės dar nėra atviri. Šios stadijos opų gylis priklauso nuo kūno vietos – kai kuriose (pvz., nosies tiltelio) audinių mažiau, todėl žaizda būna sekliai, o vietose su didesniu riebalų sluoksniu – gali būti pakankamai plati ir gili.

IV stadija (visiškas audinių praradimas)

Žaizda didelė – matosi atviri kaulai, raumenys ar sausgyslės. Gylis priklauso nuo pažeidimo vietos, tačiau šioje stadijoje audiniai žymiai paveikti, būdinga didelė infekcijos rizika.

Neklasifikuojamos pragulos

Tokiais atvejais žaizdos gylis nėra aiškiai nustatomas, nes žaizdos dugną dengia negyvo audinio sluoksnis. Kai negyvi audiniai pašalinami, žaizdos tikrasis gylis tampa aiškesnis.