Fizinės terapijos nauda po lūžio metalinių implantų pašalinimo

Patyrus apatinių galūnių lūžį, dažnai prireikia operacijos, vadinamos atvira kaulų repozicija su vidine fiksacija (ORIF), kurios metu į lūžusį kaulą įstatomi metaliniai sraigtai, plokštelės, strypai ar kiti implantai, siekiant užtikrinti tinkamą kaulo gijimą bei stabilumą.

Nors šie implantai sukurti ilgam naudojimui, tam tikrais atvejais jų tenka pašalinti. Dažniausios priežastys – atsirandantis skausmas, infekcija, nauji lūžiai ar nervų ar kraujagyslių pažeidimai.

Reabilitacijos pradžia

Pašalinus implantus, tenka tam tikrą laiką nešioti specialią įtvarą ar gipsą, kad kaulas saugiai sugytų. Dėl ilgesnės galūnės imobilizacijos pradeda silpti raumenys, mažėja sąnarių lankstumas, sumažėja judesių amplitudė.

Norint atstatyti pažeistos galūnės funkciją, gydytojas dažnai rekomenduoja fizioterapijos kursą. Prieš pradedant užsiėmimus, specialistas įvertina pagrindinius būklės rodiklius:

• Skausmo intensyvumą
• Raumenų jėgą
• Sąnarių judesių amplitudę (ROM)
• Eisenos parametrus, žingsnio ilgį
• Leistiną apkrovą (kaip stipriai galima remtis ant galūnės nejausdami skausmo ar nestabilumo)
• Funkcinį mobilumą – gebėjimą savarankiškai atlikti kasdienes užduotis
• Randinio audinio būklę

Šie duomenys padeda sudaryti individualų reabilitacijos planą ir stebėti pažangą.

Pagrindiniai gydymo metodai

Viena dažniausių priežasčių implantams šalinti yra skausmas ar blogėjantis judrumas. Atsistatant po šios procedūros, didžiausias dėmesys skiriamas judesių amplitudės gerinimui per kineziterapiją.

Jei implantai buvo išimti iš kojų sąnarių, pavyzdžiui, čiurnos ar kelio, po operacijos dažnai prireikia vaikštynės ar ramentų. Kineziterapeutas padeda palaipsniui pereiti nuo ėjimo dviem ramentais prie vieno, vėliau – prie lazdos, kol galiausiai pacientas vaikšto be pagalbinių priemonių. Šis procesas vadinamas eisenos mokymu.

Judėjimo lavinimas ir papildomos priemonės

Eisenos mokymas dažnai apima įvairias užduotis – amerikietiškas laiptelius, šoninius žingsnius, kliūčių įveikimą, siekiant aktyvinti skirtingas raumenų grupes ir gerinti bendrą mobilumą.

Gijimui pažengus, pridedami pusiausvyros ir propriorecepcijos pratimai (kūno padėties ir judėjimo jutimo lavinimas), kartais taikomos specialios priemonės, pvz., BAPS lenta. Jei tikslas grįžti prie aktyvių sporto veiklų, galima įtraukti šuoliukus ar pliometrinius pratimus.

Pagrindinis eisenos lavinimo tikslas – gebėti savarankiškai ir taisyklingai judėti be atraminių priemonių.

Lankstumo ir jėgos atkūrimas

Nes judesių amplitudė po imobilizacijos dažnai sumažėja, kineziterapeutas taiko specialius pratimus, kad išvengtų didesnio funkcijos praradimo. Priklausomai nuo traumos, užsiėmimai gali apimti:

• Pirštų tiesimą ir lenkimą
• Čiurnos siurbimo judesius
• Pasyvų kelio lenkimą
• Klubo atitraukimą ar pritraukimą

Nuėmus įtvarą, reabilitacijoje įvedami jėgos pratimai ir palaipsniui didinamos apkrovos, kurios kiekvieną savaitę intensyvėja. Didžiąją dalį veiklų sudaro tie pratimai, kuriuos kineziterapeutas rekomenduoja atlikti namuose.

Randų priežiūra ir skausmo valdymas

Po operacijos lieka chirurginis randas, nes implantai buvo išimti per pjūvį. Rando formavimuisi mažinti taikomos rankinės terapijos, pvz., miofascialinis atpalaidavimas, kuris skatina gijimą ir gali padėti išvengti randinių sukibimų. Taip pat taikomi instrumentiniai minkštųjų audinių mobilizacijos metodai – jų pagalba galima tikslingai sumažinti randinio audinio perteklių.

Iškart po operacijos dažnai jaučiamas skausmas ir patinimas. Kineziterapeutas šiems simptomams palengvinti naudoja skirtingas terapijas: šalčio kompresus (krioterapiją), šilumos procedūras, gydomąjį ultragarsą, transkutaninę nervų stimuliaciją (TENS).

Be fizioterapijos, gydytojas gali skirti vaistų skausmui ir uždegimui kontroliuoti, pradedant paprastais vaistais nuo skausmo ir uždegimo, sunkesniais atvejais trumpam naudojant stipresnius vaistus.

Reabilitacijos trukmė ir rezultatai

Fizioterapija dažniausiai pradedama praėjus kelioms savaitėms po implantų pašalinimo. Pirmuosius pagerėjimus – didesnį judrumą ir jėgą – galima pastebėti greitai, o per 7–12 savaičių dažnas pacientas pasiekia artimą priešoperacinei būklei funkcinį lygį.

Vis dėlto kiekvienas gijimo procesas yra individualus. Kad pasiektumėte kuo geresnių rezultatų, būtina aktyviai įsitraukti ir bendradarbiauti su kineziterapeutu. Sistemingos pastangos didina galimybes grįžti prie įprasto judėjimo ir kasdienės veiklos be apribojimų.