COVID-19 baimė stipresnė nei vakcinos šalutinio poveikio baimė

Nors vis daugiau žmonių pasitiki vakcinomis nuo COVID-19, baimė dėl šalutinių poveikių išlieka aktuali – tačiau dar daugiau žmonių labiau nerimauja dėl pačios ligos.

Pasitikėjimas vakcinomis nuolat auga

Per pastaruosius keturis mėnesius jau buvo suleista daugiau nei 100 milijonų COVID-19 vakcinos dozių. Per tą laiką užfiksuota tik apie 36 000 šalutinių reakcijų – tai sudaro vos apie 0,04% visų suleistų vakcinų. Tokie nedideli skaičiai rodo, kad rimtų šalutinių poveikių rizika menka. Tačiau mūsų naujausių apklausų duomenimis, visuomenėje nerimas dėl šalutinių reiškinių nepranyksta, net ir žinant apie didelį paskiepytų žmonių skaičių.

Baimę dėl šalutinių poveikių keičia susirūpinimas dėl COVID-19

Nors daugiau nei 70% apklaustųjų jau yra pasiskiepiję arba planuoja skiepytis nuo COVID-19, abejonių dėl vakcinos poveikio dar išlieka. Tikimybė, kad žmogus pasiskiepys, dabar didesnė nei buvo tyrimų pradžioje, kai tokių žmonių buvo 53%.

Vis dėlto apklausos rodo, kad viešos nuomonės vis dar išsiskiria: dalis žmonių tvirtai palaiko vakciną, kita dalis – priešinasi, tačiau net ir skeptikai pastebi, kad jų apsisprendimas gali keistis.

Kas labiausiai nerimauja dėl šalutinių poveikių?

Dalis žmonių labiau bijo šalutinių poveikių nei pačios ligos, ypač jaunesni suaugusieji, pagrindiniai šeimos išlaikytojai, žemesnes pajamas gaunantys asmenys ir tie, kurie dirba būtinuosiuose sektoriuose. Jiems šalutiniai reiškiniai, kaip stiprus rankos skausmas, karščiavimas, šaltkrėtis, nuovargis, gali turėti įtakos darbingumui. Jaunesniems dažnai pasireiškia stipresni šalutiniai pojūčiai, ypač gavus antrąją dozę, o dėl to gali tekti praleisti darbą ar negausi atlyginimo.

Pastebėta, kad viena doze atliekama vakcina taip pat populiarėja – net 42% respondentų mieliau rinktųsi tokią skiepijimosi formą, palyginti su 31%, norinčių pasirinkti kitą vakciną. Tai gali sumažinti baimę dėl nepageidaujamų simptomų.

Keičiantis nuostatoms, augantis pažįstamų ratas paskatinta skiepytis

Kai didėja sustiprinančių pavyzdžių aplinkoje, pozityvus nusiteikimas skiepams taip pat stiprėja. Net 73% apklaustųjų jau pažįsta ką nors, kas yra gavęs vakciną (dar metų pradžioje tokių buvo tik 36%). Be to, žinojimas apie artimo žmogaus patirtį su COVID-19 taip pat didina norą skiepytis – iš jų 75% jau pasiskiepijo arba ketina tai padaryti (palyginti su 62% tarp tų, kurie nieko asmeniškai nepažįsta susirgusio).

Didėjantis mirčių skaičius, ilgi mėnesiai trunkančios sveikatos problemos po užsikrėtimo – visa tai stiprina motyvaciją pasirinkti skiepą kaip efektyviausią apsaugą.

Pasitikėjimas vakcina stiprėja, nors šalutiniai poveikiai vis dar kelia nerimą

Palyginti su pirmąja apklausa gruodžio mėnesį, abejingų ar atmetančių vakciną žmonių sumažėjo po 7 procentinius punktus. Tai rodo, kad visuomenės nuotaikos pamažu keičiasi, o gyventojų pasitikėjimas auga. Dabar net 49% respondentų tvirtina turintys didelį arba labai didelį pasitikėjimą vakcina – tai 11 proc. daugiau nei anksčiau.

Tačiau baimės dėl nepageidaujamų reakcijų nesumažėjo – 41% vis dar teigia bent jau vidutiniškai nerimaujantys dėl šalutinių poveikių (tik 3 proc. mažiau nei tyrimo pradžioje). Visuomenės sveikatos specialistai ramina, kad dažniausiai pasitaiko lengvi simptomai: rankos skausmas, nuovargis, galvos, sąnarių ar raumenų skausmai, kartais karščiavimas. Ypač jautrūs asmenys gali turėti stipresnių reakcijų, o retais atvejais gali pasireikšti veido nervų silpnumas ar laikinas paralyžius.

Baimės dėl vakcinos ar baimė susirgti?

Paprašius palyginti, kas kelia didesnį nerimą – šalutiniai vakcinos poveikiai ar COVID-19 simptomai – 57% apklausos dalyvių teigė labiau bijantys pačios ligos. Kritiškiau nusiteikę vakcinos atžvilgiu žmonės vis dar labiau linkę manyti, kad šalutiniai reiškiniai pavojingesni už pačią infekciją, tačiau daugelis jų pripažįsta, kad nuomonę galėtų pakeisti.

Svarbu paminėti, kad skeptikai linkę būti atviresni nuomonės keitimui nei tie, kurie jau ryžtingai nusprendę skiepytis. Net 32% abejonių turinčių respondentų nurodė, jog jų požiūris artimiausiu metu gali keistis.

Tyrimo informacija

Apklausa apima šešis tyrimus, kuriuose buvo apklausta po 1 000 suaugusių šalies gyventojų. Apklausos buvo vykdomos internetu nuo gruodžio 16 d. iki vasario 26 d. Dalyvių atsakymai suskirstyti į skirtingas grupes pagal požiūrį į vakcinaciją: jau paskiepyti, pritariančius vakcinai, neigiančius skiepus bei dar neapsisprendusius.

Kad ir kaip keistųsi vakcinacijos procesas ar naujienos apie virusą, norintys paskiepyti save ir savo artimuosius turėtų sekti naujausią informaciją ir, esant galimybei, nedelsti skiepytis. Naujausi duomenys apie COVID-19 vakcinas ir galimybes skiepytis nuolat atnaujinami, todėl verta domėtis tiek vietinėmis, tiek nacionalinėmis rekomendacijomis.