Sudėtinga potrauminio streso sutrikimo forma: simptomai ir gydymas

Kompleksinis potrauminio streso sutrikimas (K-PTSS) dažniausiai siejamas su ilgalaikiais ir pasikartojančiais išgyvenimais vaikystėje, kai trauminės situacijos tęsiasi ilgą laiką ir iš jų nėra galimybės pabėgti. Tokios patirtys sutrikdo augančio žmogaus emocinį, psichologinį ir socialinį vystymąsi, o pasekmės gali lydėti ir suaugusiojo gyvenime.

Kas yra kompleksinis potrauminio streso sutrikimas

K-PTSS laikomas viena iš potrauminio streso sutrikimo (PTSS) atmainų, nors išsiskiria tam tikrais papildomais požymiais. Svarbiausi jų – nesugebėjimas reguliuoti emocijų, neigiama savęs nuostata ir rimti sunkumai užmezgant ar palaikant santykius. Nors K-PTSS gali išsivystyti tiek vaikams, tiek suaugusiesiems, gydymas dažnai priklauso nuo amžiaus ir asmeninės patirties.

Svarbiausi simptomai vaikystėje

Kai ilgalaikė trauma patiriama augimo metu, sutrikdomi svarbūs vystymosi etapai. Dėl to K-PTSS simptomai vaikams gali pasireikšti kitaip nei suaugusiems ir sąlygoja papildomą sunkumų naštą.

• Ryšio (prieraišumo) problemos: nuo perdėto prisirišimo ar ribų neturėjimo iki pasitikėjimo stygiaus, socialinės izoliacijos
• Psichosomatiniai skundai: galvos arba pilvo skausmas, nugaros įtampa be fizinės priežasties
• Mąstymo sutrikimai: dėmesio koncentracijos, užduočių atlikimo ir kalbos vystymosi sulėtėjimas
• Atsiskyrimo (disociacijos) jausmas: atitrūkimas nuo savęs ar aplinkos, sunkumas suvokti emocijas
• Emocijų valdymo sunkumai: staigus pyktis, impulsyvumas, neadekvati reakcija į situacijas
• Nepasitikėjimas savimi: save laiko nevertingu ar kaltina dėl traumos, o traumos sukėlėją mato kaip „gerą“
• Prasmės pojūčio praradimas: dingsta tikėjimas, viltis ar pagrindinės gyvenimo vertybės

K-PTSS požymiai suaugus

Suaugusiems K-PTSS dažnai susiformuoja po pasikartojančio vaikystės smurto ar nepriežiūros, dažnai šeimoje. Tai iškreipia žmogaus požiūrį į save, santykius su kitais ir pasaulį. Simptomai gali būti:

• Beviltiškumo, aukos jausmas
• Izoliacija, atsitraukimas nuo aplinkinių
• Nuolatinis gėdos, kaltės, stigmos jausmas
• Pernelyg didelis kaltinimasis ar kaltės perkėlimas sau
• Pastovus gelbėtojo ieškojimas ir nesėkmingi santykiai
• Netikėtai iškylantys praeities prisiminimai, košmarai ar panikos epizodai
• Pykčio protrūkiai ar užslopintas pyktis
• Savęs žalojimo mintys ar elgesys
• Neįprastai pakitęs seksualinis elgesys – nuo perdėto aktyvumo iki visiškos abstinencijos

K-PTSS ir PTSS – pagrindiniai skirtumai

Potrauminio streso sutrikimas dažniausiai pasireiškia po vienkartinių stiprių trauminių įvykių, tokių kaip nelaimę ar smurtą. Tuo tarpu K-PTSS išsivysto dėl ilgalaikės traumos – dažniausiai vaikystėje – ir apima platesnį simptomų spektrą, įskaitant nuolatinį emocinį nestabilumą, itin neigiamą požiūrį į save bei sudėtingą santykių su kitais kūrimą. Neretai kartu pasireiškia savigrauža, bejėgiškumo pojūtis bei perdėtas kaltės jausmas.

Nors diagnostinėse vadovėliuose K-PTSS kol kas pilnai neįtvirtintas, ši būklė aprašyta pagrindiniuose tarptautiniuose ligų klasifikatoriuose ir vis dažniau laikoma atskira nuo klasikinio PTSS.

Galimos priežastys ir rizikos veiksniai

K-PTSS vystymuisi būdingas traumos kartojimasis bei jos patyrimas vaikystėje ar paauglystėje. Rizikos veiksniai gali būti:

• Fizinė, emocinė arba seksualinė prievarta
• Nuolatinis smurtas šeimos aplinkoje
• Emocinė nepriežiūra ar nestabili šeimos situacija
• Tėvų ar globėjų abejingumas, atstūmimas, žeminimas
• Diskriminacija, patyčios ir ilgametė socialinė atskirtis

Traumuojantys veiksniai nėra ribojami vien šeimos aplinka. Nemažiau žalinga gali būti kasdienė patirtis diskriminuojančioje ar nesaugioje socialinėje aplinkoje.

Kaip nustatomas K-PTSS

K-PTSS atpažinimas sudėtingas, nes simptomai dažnai panašūs į kitus psichikos sutrikimus, pavyzdžiui, ribinis asmenybės sutrikimas ar somatinis skausmo sindromas. Pagal tarptautinius kriterijus, K-PTSS diagnozuojama tada, kai žmogui būdingi su trauma susiję sunkumai, išryškėja pastovus emocijų reguliavimo sutrikimas, dideli sunkumai palaikant santykius ir nuolatiniai kaltės ar gėdos jausmai.

Gydymo galimybės

Aiškios gydymo gairės kol kas neišvystytos, nes kiekvieno žmogaus patirtis ir simptomų derinys yra labai individualūs. Visgi dažniausiai taikoma:

• Traumai jautri intervencija: specializuota pagalba, bendradarbiavimas tarp įvairių specialistų; svarbus tikslas – padėti žmogui įgyti pasitikėjimo, autonomijos ir savarankiškumo
• Psichoterapija: priklausomai nuo asmeninių poreikių taikoma kognityvinė elgesio terapija, ilgalaikės ekspozicijos terapija ar dialektinė elgesio terapija

Vaikams kartais taikoma žaidimų terapija, o esant rimtesniems atvejams – intervencija vyksta globos įstaigose. Nors nėra specifinių vaistų būtent šiam sutrikimui gydyti, prireikus gali būti skiriami antidepresantai ar kitos medikamentinės priemonės, siekiant sumažinti kartu pasireiškiančius nerimo ar depresijos simptomus.

Santrauka

Kompleksinis potrauminio streso sindromas – tai ilgalaikės vaikystės traumos pasekmė, kai nuolat trikdomas psichologinis ir socialinis vystymasis. Toks sutrikimas apima ne tik PTSS simptomus, bet ir išskirtinį emocijų nestabilumą, žemą savivertę bei ilgalaikius ryšių su aplinkiniais sunkumus. Nors K-PTSS gydymas dažnai sudėtingas ir ilgas, trauma orientuotos intervencijos, psichoterapija bei individualus požiūris padeda atkurti saugumo ir savivertės jausmą.