Insulto požymiai ir simptomai

Insultas – tai staigus sutrikimas, kai tam tikra smegenų dalis negauna kraujo ir deguonies. Nesvarbu, ar atpažįstame varginančius simptomus iš karto, insultas visada yra rimta būklė, reikalaujanti kuo greitesnės medicinos pagalbos. Kuo anksčiau žmogus gauna tinkamą gydymą, tuo didesnė tikimybė sustabdyti žalingus padarinius ir grąžinti prarastas funkcijas.

Kada reikalinga skubi pagalba

Pamatę požymius, būdingus insultui, turėtume kuo greičiau vykti į ligoninę. Insulto gydymas efektyviausias per pirmąsias valandas nuo simptomų pradžios, nes tuomet galima atkurti kraujotaką ir išvengti negrįžtamų smegenų pažeidimų.

Dažniausi simptomai

Insultui būdingų požymių atpažinimas gali išgelbėti gyvybę ir palengvinti gijimą. Simptomus padeda atsiminti santrumpa „GREITAI”:

• Veido asimetrija – viena veido pusė suglemba, viena akies voko dalis gali nusileisti, burnos kampas gali nukristi.
• Rankos silpnumas – įprasta, kad nusilpsta viena ranka ar koja, žmogus negali jų pakelti ar išlaikyti jų svorį.
• Kalbos sutrikimai – žmogui tampa sunku kalbėti aiškiai, žodžiai gali būti nerišlūs arba nesuprantami aplinkiniams.
• Laikas – jeigu atsiranda šie požymiai, svarbu nedelsti ir ieškoti pagalbos.

Be to, gali pasireikšti ir kitos būklės. Dėl veido, rankos ar kojos silpnumo žmogus gali neretai nusvirti, kristi. Staiga išnykęs ar sumažėjęs matymas vienoje ar abiejose akyse, stiprus galvos skausmas, netikėta kalbos problema, dezorientacija, atminties spragos, galvos svaigimas taip pat priskiriami insulto simptomams.

Rečiau pasitaikantys simptomai

• Netikėtas šlapimo ar išmatų nelaikymas – dažniausiai pasireiškia, kai pažeidžiamos atitinkamos smegenų sritys.
• Pojūčių sutrikimai – staigus dilgčiojimas, tirpimas ar visiškas pojūčio praradimas veide, rankoje ar kojoje.
• Nemalonūs ar keisti jutimai – jei staiga atsiranda deginimo ar šliaužimo pojūčiai, tai gali būti susiję su insultu.
• Regos pokyčiai – prarandamas regėjimas viena akimi, matymo lauke atsiranda neįprastos spragos, gali išnykti spalvų skyrimas.
• Erdvės suvokimo sutrikimai – žmogus gali neatkreipti dėmesio į visą vieną pusę – dažniausiai kairę.
• Užsitęsęs žagsulys – ypač jeigu kartu jaučiami koordinacijos, pusiausvyros sutrikimai, pykinimas ar galvos sukimasis.
• Koordinacijos praradimas – kai kuriais atvejais, ypač pažeidus smegenėles, sunkiausi sunkumai kyla būtent su koordinacija, o ne raumenų silpnumu.
• Staiga suprastėjusi atmintis, dėmesys ar orientacija – trumpo laikotarpio smegenų veiklos pablogėjimai dažniau pasitaiko po naujo insulto, ypač jei jau būta „tyliųjų“ insultų.

Galimos pasekmės

Po insulto simptomai paprastai stabilizuojasi ar pamažu gerėja, tačiau gali atsirasti ir vėlyvų komplikacijų. Kai kuriems žmonėms vystosi priepuoliai, raumenų tempimo padidėjimas, raumenų masės mažėjimas, prarandamos raumenų ar kalbos funkcijos, iškyla sunkumų rijant ar net susergama depresija.

Laikui bėgant gali išlikti ilgalaikės pasekmės:

• Nuolatinis vienos kūno pusės ar veido silpnumas
• Dalinis arba visiškas regėjimo netekimas, dvejinimasis, neryškus matymas
• Kalbos neaiškumas, sunkumai suprantant kalbą
• Koordinacijos ar pusiausvyros sunkumai
• Vienos kūno pusės ar veido nejautrumas
• Orientacijos, savęs suvokimo sutrikimai
• Problemų sprendimo sunkumai
• Galvos svaigimas, skausmas
• Šlapimo nelaikymas

Reabilitacija po insulto būna ilga, dažnai reikia kineziterapijos ar ergoterapijos, kad būtų galima susigrąžinti prarastus įgūdžius ir savarankiškumą. Galutiniai rezultatai priklauso nuo insulto stiprumo ir pažeistų smegenų vietų.

Kas yra „tylusis“ insultas?

Kartais insultas įvyksta nepastebimai – žmogus nejunta aiškių simptomų, o pažeidimai aptinkami tik atlikus galvos kompiuterinę tomografiją ar magnetinio rezonanso tyrimą. Specialūs pakitimai šiuose vaizduose padeda gydytojams nustatyti, ar insultas įvyko neseniai, ar prieš ilgesnį laiką.

Kaip gydomas insultas?

Gydymo planas priklauso nuo insulto tipo ir to, kaip greitai pacientas patenka į ligoninę. Jei pas gydytojus atvykstama laiku, gali būti skiriami vaistai, skirti ištirpdyti kraujo krešulius ir atnaujinti kraujotaką. Kai kuriais atvejais taikomos intervencinės procedūros: gydytojas specialiu kateteriu, įvestu per kirkšnį, pasiekia pažeistas kraujagysles bei jas atveria ar sustiprina. Prireikus gali būti atliekamos chirurginės operacijos, kad būtų sutvarkyti plyšimai ar pažeidimai kraujagyslėse.