Lėtinė limfocitinė leukemija: lėtai pasireiškiantys simptomai

Letinė limfocitinė leukemija (LLL) – tai lėtai progresuojantis kraujo vėžys, kuris prasideda kaulų čiulpuose ir ilgainiui lemia padidėjusį nenormalių limfocitų kiekį kraujyje. Dažniausiai ši liga nustatoma vyresnio amžiaus žmonėms, ir daugelis sergančiųjų daugelį metų nepajunta jokių ligos požymių. Gydymas dažnai atidedamas iki tol, kol atsiranda simptomai ar ima blogėti kraujo rodikliai.

Kas yra letinė limfocitinė leukemija?

Letinė limfocitinė leukemija priklauso baltųjų kraujo kūnelių vėžiui – ji vystosi limfocitų pirmtakių ląstelėse. Šios nenormalios ląstelės išgyvena kur kas ilgiau nei reikėtų ir laikui bėgant ima išstumti sveikas kraujo ląsteles. Dėl šios priežasties sutrinka normalus kraujo ląstelių balansas.

LLL dažniausiai diagnozuojama vyresniems nei 60 metų asmenims ir beveik niekada nenustatoma vaikams. Dauguma pacientų sužino apie ligą atsitiktinai, kai atliekant įprastus kraujo tyrimus nustatoma padidėjusi limfocitų koncentracija. Paprastai ši vėžio forma auga lėtai, o žmogus daugelį metų gali jaustis visiškai sveikas.

Skirtumai tarp ūminės ir letinės limfocitinės leukemijos

Leukemijos tipai skirstomi pagal tai, kokioje kraujo lastelių vystymosi stadijoje prasideda vėžys. Ūminės formos (tokios kaip ūminė limfoblastinė leukemija) vystosi iš nesubrendusių (blastinių) ląstelių ir progresuoja greičiau. Tuo tarpu letinės leukemijos formos, įskaitant LLL, prasideda jau iš dalinai subrendusių limfocitų ir progresuoja palaipsniui. Nors liga vystosi lėtai, ją išgydyti dažnai sunkiau nei ūmines formas.

Ligos eiga ir rizikos veiksniai

LLL vystosi lėtai, tačiau laikui bėgant nenormalios limfocitų ląstelės gali kauptis limfmazgiuose, kepenyse ar blužnyje, sukelti šių organų padidėjimą. Yra atvejų, kai liga tampa agresyvesnė ir pereina į kitas sunkesnes vėžio formas, pvz., difuzinę didelių B ląstelių limfomą.

Tarp pagrindinių rizikos veiksnių išskiriamas vyresnis amžius, kai kurių cheminių medžiagų (herbicidų, pesticidų, radono) poveikis, paveldimumas ir vyrų lytis. Dažnai ligos išsivystymo priežastis taip ir lieka nenustatyta.

Letinės limfocitinės leukemijos simptomai

Ilgą laiką daugelis sergančiųjų nejaučia jokių negalavimų. Pirmi simptomai gali būti labai neryškūs ir lengvai painiojami su kitų ligų požymiais. Tarp dažniausių LLL simptomų:

• Nuolatinis silpnumas, nuovargis
• Netikėtas kūno svorio kritimas
• Karščiavimas ar šaltkrėtis
• Naktinis gausus prakaitavimas
• Padidėję limfmazgiai – jie gali būti jaučiami kakle, pažastyse ar kirkšnyje
• Pilvo skausmas, pilnumo jausmas net valgant mažai

Jei pastebite šiuos požymius, gydytojas paskirs išsamius kraujo tyrimus ir, jei prireiks, papildomus tyrimus, kurie padeda tiksliai nustatyti diagnozę.

Kaip nustatoma ši liga?

Diagnozei patvirtinti įprastai atliekamas kraujo tyrimas, vertinant įvairių rūšių kraujo ląstelių kiekį. Esant LLL, pastebimas reikšmingas limfocitų padaugėjimas. Taip pat gali būti atliekama kaulų čiulpų punkcija – dalis čiulpų paimama tyrimui ir tiriama, ar joje yra vėžinių ląstelių.

Kiti papildomi tyrimai – vidaus organų funkcijos įvertinimas, limfmazgių ar pilvo organų echoskopija, kartais ir kompiuterinė tomografija. Tai padeda nustatyti, kiek liga išplitusi organizme.

Ligos pasekmės ir komplikacijos

Didėjant nenormalių limfocitų kiekiui, sumažėja normalių raudonųjų kraujo kūnelių, trombocitų ir baltųjų kraujo kūnelių kiekis. Dėl to išsivysto įvairios komplikacijos:

• Anemija – dėl sumažėjusio eritrocitų kiekio žmogus jaučia silpnumą, dusulį, gali lengvai pavargti
• Imuninės sistemos nusilpimas – sumažėję sveikų baltųjų kraujo kūnelių arba neutrofilų didina infekcijų riziką
• Trombocitopenija – dėl sumažėjusių trombocitų padidėja kraujavimo, kraujosruvų ar dantenų kraujavimo tikimybė
• Autoimuniniai sutrikimai – kartais organizme pradeda gamintis antikūnai, naikinantys pačias raudonąsias kraujo ląsteles

Vystantis ligai, didėja infekcijų, tokių kaip plaučių uždegimas ar grybelinės ligos, pavojus.

Kaip vertinama gydymo sėkmė ir prognozė?

LLL būdinga, kad didelė dalis sergančiųjų miršta ne nuo pačios ligos, o nuo kitų priežasčių. Tik apie trečdaliui sergančiųjų gydymas tampa būtinas. Ligoniai, kuriems nėra sunkių simptomų, gali gyventi ilgus metus be specifinio gydymo.

Ligos stadija nustatoma įvertinus limfocitų kiekį, organų (kepenų, limfmazgių, blužnies) padidėjimą, anemiją, trombocitopeniją. Pagal šiuos požymius skiriamos žemos, vidutinės ir didelės rizikos grupės.

Prognozei svarbūs ir kiti veiksniai: paciento amžius, bendra sveikata, specifiniai genetiniai pokyčiai, auglio baltymai, kaulų čiulpų pažeidimo mastas. Lėtai besivystančios formos prognozė dažnai būna puiki, tačiau agresyvesnėms formoms gali prireikti intensyvesnio gydymo.

Kada pradedamas gydymas?

Kol nėra simptomų arba jie labai nežymūs, taikoma stebėjimo taktika – gydymas nepradedamas, tačiau atliekami reguliarūs kraujo tyrimai ir vertinama, ar liga nėra pažengusi. Ankstyvas gydymas ne visada pagerina išgyvenamumą, todėl svarbu sekti organizmo būklę ir pradėti gydymą tik atsiradus aiškiems simptomams ar progresuojant ligai.

Naujos gydymo galimybės

Pastaraisiais metais atsirado daug inovatyvių gydymo būdų, pakeitusių tradicinę chemoterapiją. Imunoterapija ir tiksliniai vaistai vis dažniau tampa pirmo pasirinkimo gydymo variantu. Kai kuriais atvejais gali būti taikomos ir tokios procedūros kaip blužnies šalinimas ar radioterapija. Nauji gydymo būdai padeda ilgiau sustabdyti ligos progresavimą ir pagerina gyvenimo kokybę.

Individualiai sudaromas gydymo planas, o kai kurie žmonės gali dalyvauti klinikiniuose tyrimuose, kuriuose išbandomi naujausi vaistai ar jų deriniai.

Remisija ir atkrytis

Efektyvus gydymas daugumai leidžia pasiekti būklę, kai kraujyje ir kaulų čiulpuose nelieka vėžio požymių – vadinamąją remisiją. Nors liga visiškai nepagydoma, dažnai pavyksta ją ilgą laiką sėkmingai kontroliuoti, nesirgti sunkesnėmis infekcijomis ar kitomis ligos komplikacijomis. Visgi dažnai po kurio laiko liga vėl atsinaujina, todėl pacientams būtina reguliarūs priežiūros vizitai.

Tikslinių ir imuninių vaistų taikymas leidžia ilgiau išlikti remisijos stadijoje, nei taikant vien chemoterapiją, nors kiek laiko trunka remisija, labai priklauso nuo ligos pobūdžio, paciento amžiaus ir kitų sveikatos aspektų.

Kasdienis gyvenimas su letine limfocitine leukemija

Nors su LLL daugelis žmonių gyvena metų metus, svarbu pasirūpinti savo savijauta, stebėti sveikatos pokyčius ir nuolat bendrauti su gydytojo komanda. Net jei gydymas atidedamas, būtina laikytis sveikos gyvensenos principų: maitintis subalansuotai, būti fiziškai aktyviam, vengti infekcijų židinių.

Jei gydymo metu jaučiate nuovargį ar kitus negalavimus (pavyzdžiui, anemiją), pasidalinkite tuo su gydytoju – prireikus jis gali pritaikyti gydymo planą. Svarbu atkreipti dėmesį į emocinę savijautą ir, jei reikia, ieškoti artimųjų arba specialistų pagalbos.

Parama ir pagalba sergantiesiems

Patyrus diagnozę ar susidūrus su užsitęsusia liga, neretai kyla nerimas, liūdesys ar depresija. Pasikalbėkite su šeimos nariais, artimaisiais, ieškokite paramos grupių ar specialistų, kurie padėtų lengviau susidoroti su emociniais sunkumais. Daugelis žmonių, net ir sergančių pažengusia forma, atranda būdų gyventi kokybiškai.

Liga gali būti kontroliuojama įvairiais gydymo būdais ilgus metus. Net jei prireiktų keisti gydymą, nuolatinis specialistų stebėjimas bei rūpinimasis savimi padeda pagerinti gyvenimo kokybę.

Santrauka

Letinė limfocitinė leukemija – lėtai progresuojantis kraujo vėžys, dažniausiai pasireiškiantis vyresnio amžiaus žmonėms. Nors liga ne visiems sukelia ryškius simptomus ar greitą pablogėjimą, ilgainiui ji silpnina imuninę sistemą ir kraujo apytaką. Reguliarūs tyrimai ir bendradarbiavimas su gydymo įstaiga leidžia kontroliuoti ligos eigą, pasirinkti kiekvienam tinkamiausią gydymo strategiją ir kuo ilgiau išlikti aktyviam bei geros savijautos.

Būtina rūpintis savimi ir ieškoti pagalbos, kai to reikia – tiek dėl fizinių, tiek dėl emocinių sunkumų. Naujos gydymo galimybės suteikia vilties net ir tiems, kuriems liga sudėtingesnė ar pažengusi. Svarbiausia – nebijoti klausti, domėtis savo sveikatos būkle ir aktyviai dalyvauti gydymo procese.