Kaip padėti žmogui, sergančiam bipoliniu sutrikimu

Rūpinimasis artimuoju, sergančiu bipoliniu sutrikimu, neretai reikalauja pastovumo, ramybės ir praktiškos pagalbos per įvairias nuotaikų kaitas. Skirtingos ligos fazės gali keisti jūsų pagalbos pobūdį – vienais kartais svarbiausia palaikyti ramybę, kitais – paskatinti paprastus rūpinimosi savimi įpročius.

Pagalba per nuotaikos svyravimus

Kai žmonės išgyvena manijos fazę, aplinkos ramybė itin svarbi. Rekomenduojama išvengti triukšmo, stiprių kvapų ar perteklinių pokalbių, kurie gali skatinti impulsyvų elgesį. Užsiėmimai gamtoje, lėti pasivaikščiojimai ar raminančios veiklos, pavyzdžiui, spalvinimas ar dienoraščio rašymas, padeda sumažinti perstimuliavimą ir stiprina ryšį tarp jūsų.

Esant depresijos epizodui, svarbiausia yra švelniai palaikyti. Padėkite nepamiršti tokios kasdienės priežiūros kaip pakankamo vandens vartojimas, švelniai priminkite apie mitybą ir miego režimą. Apsupkite ramią, tvarkingą aplinką, padėkite susidoroti su buities darbais – tai leidžia sergančiajam susitelkti į atsigavimą.

Praktiniai patarimai, kaip palaikyti

• Parenkite paprastus patiekalus. Manijos fazėje gali būti sunku ilgai išsėdėti prie stalo, todėl geriausia pasiūlyti greitai paruošiamų, nesaldintų, nekofeinuotų užkandžių – pavyzdžiui, vaisių, sumuštinių ar arbatos.
• Palaikykite reguliarų poilsį. Drąsinkite trumpas pertraukas, mažinkite ekranų naudojimą vakarais ir sudarykite ramias sąlygas miegui ar tiesiog poilsiui.
• Kalbėkite atvirai, bet švelniai. Venkite sudėtingų ar ginčytinų temų, atsargiai reaguokite į impulsyvias mintis, nekritikuokite, bet ir neskatinkite nerealistiškų idėjų.

Kaip elgtis, jei artimasis išgyvena manijos epizodą

• Kurti saugią aplinką. Pašalinkite dirgiklius, sumažinkite triukšmą ir buities šurmulį. Pasiūlykite kūrybines ar raminančias veiklas, būkite šalia kaip padrąsinanti, nespaudžianti kompanija.
• Nustatykite ribas. Nutraukite rizikingus ar impulsyvius veiksmus, apsvarstykite galimybę riboti kai kuriuos išteklius (pinigus, transporto priemones, socialinius tinklus) – tai padeda apsaugoti nuo pavojaus.
• Stebėkite nuotaikos pokyčius. Jei pastebite, kad vis mažiau miego, dažnas nerimas ar polinkis į impulsyvumą, praneškite apie tai sveikatos priežiūros specialistui. Greita reakcija gali užkirsti kelią sunkiam priepuoliui.
• Raginimas laikytis gydymo plano. Net jei žmogus jaučiasi puikiai, svarbu priminti, jog reguliarus vaistų vartojimas būtinas norint išlaikyti stabilią būseną. Jei kyla šalutinių poveikių ar abejonių, skatinkite pasitarti su gydytoju.
• Glaudus bendradarbiavimas su specialistais. Jei atsiranda kliedesių, savęs žalojimo rizika ar nevaldoma elgsena – kreipkitės pagalbos į specialistus.

Pagalba depresijos fazėje

• Klausykite ir palaikykite be vertinimų. Nepulkite siūlyti sprendimų – svarbiau parodyti, kad iš tiesų esate šalia ir norite jų išklausyti.
• Priminkite apie smulkius rūpesčius savimi. Švelniai skatinkite kasdienius ritualus, tačiau neverskite žmogaus daryti daugiau, nei jis pajėgus.
• Mažinkite išorinius trikdžius. Padėkite, jei reikia, buityje, reguliuokite užduotis, pasirūpinkite jaukia atmosfera.
• Užsiimkite mažai energijos reikalaujančia veikla. Kartu žiūrėkite lengvą filmą, eikite trumpam pasivaikščioti. Neverskite artimojo judėti greičiau nei jam norisi – mažus pasiekimus pastebėkite ir pagirkite.
• Sekite gyvybei pavojingus ženklus. Jei išgirstate kalbų apie beviltiškumą ar savęs žalojimą, nedelsiant reaguokite ir susisiekite su specialistais.
• Skatinkite laikytis gydymo. Depresijos metu ypač sunku sekti gydymo planą, todėl švelniai priminkite apie terapiją bei vaistus. Jei kyla pasipriešinimas, skatinkite apie kilusius sunkumus pasikalbėti su gydytoju ar terapeutu.

Emocinis palaikymas kasdieniame gyvenime

Bipoliniu sutrikimu sergantys žmonės dažnai jaučiasi vieniši ar nesuprasti. Būkite šalia, parodykite, kad priimate, domitės ir vertinate. Įvardykite jų stiprybes ir pasiekimus. Nespauskite jų kalbėti ar keistis greičiau nei jie gali, gerbkite ribas – svarbu nebraukti jų sprendimų ar jausmų.

• Klausykite be vertinimų, pabrėžkite, kad esate šalia: „Aš esu su tavimi, – man rūpi.“
• Leiskite jausti emocijas: „Tai, ką jauti, yra normalu. Tavo jausmai svarbūs.“
• Prašykite, jei reikia, ar norėtų užsiimti veikla ar tiesiog pabūti kartu, tačiau nespauskite.
• Pagirkite už kiekvieną mažą žingsnį: „Žaviuosi tavo ištverme net tada, kai sunku.“
• Reguliariai pasiteiraukite, kaip žmogus jaučiasi – tai suteikia pastovumo jausmą.

Jei žmogus išsako minčių apie savęs žalojimą, išlikite atidūs, drąsiai parodykite savo rūpestį ir skatinkite kreiptis į profesionalus. Neignoruokite situacijos, net jei baisu – saugumas yra svarbiausia.

Nepamirškite savęs priežiūros

Artimojo liga gali kelti nemažai streso, todėl būtina pasirūpinti ir savo emocine bei fizine sveikata. Svarbu išlaikyti ribas, atvirai kalbėtis apie savo jausmus, ieškoti paramos – ne tik iš artimųjų, bet ir profesionalų ar pagalbos grupių.

• Aiškiai apibrėžkite ribas. Atskirai įvardykite, kas jums sudėtinga, nustatykite, kokia pagalba jums priimtina, o ko toleruoti negalite. Ribos nėra bausmė – jos padeda išsaugoti santykių sveikumą.
• Nesusiekite ligos su artimojo asmenybe. Atminkite, jog ligos nulemti veiksmai nėra nukreipti prieš jus asmeniškai.
• Kreipkitės pagalbos grupių ar specialistų palaikymo. Ypač sudėtingais laikotarpiais verta pasitarti su ekspertais ar dalyvauti šeimos terapijoje. Tai ne tik sumažina konfliktų, bet ir leidžia greičiau atsigauti.
• Rūpinkitės savimi. Subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, pakankamas miegas, pomėgiai – visa tai padeda susidoroti su stresu ir stiprina gerovę.

Kokius simptomus stebėti?

Bipolinis sutrikimas dažnai pasireiškia nuotaikų, energijos ir elgsenos pokyčiais. Išskiriami trys pagrindiniai epizodų tipai: manija, hipomanija ir depresija. Hipomanija savo simptomais labai panaši į maniją, tačiau būna švelnesnė ir dažnai netrukdo kasdienybei.

• Išskirtinis pakilumas, energijos antplūdis, neįprastas entuziazmas ar neramumas
• Mažesnis poreikis miegoti arba nemiga
• Apetito stoka
• Labai greita, nesustabdomai besikeičianti kalba
• Mintys lekia taip greitai, kad sunku jas išlaikyti ar išsakyti
• Daugybė vienu metu pradėtų veiklų
• Polinkis rizikuoti: impulsyvūs pirkiniai, žalingių įpročių atsinaujinimas ar netikėti svarbūs gyvenimo pokyčiai
• Pernelyg didelis pasitikėjimas savimi
• Sumažėjęs tempas, sunku atlikti net paprastas užduotis
• Miego sutrikimai (sunku užmigti arba per daug mieguistumo)
• Didelis arba sumažėjęs apetitas
• Lėta, užstrigusi kalba, užmaršumas
• Dėmesio koncentracijos stoka, sunkiai priimami sprendimai
• Prarastas susidomėjimas veiklomis, kurių anksčiau laukdavote
• Beviltiškumo ar menkavertiškumo jausmas

Visi šie ženklai gali rodyti artėjančią manijos ar depresijos fazę. Pastebėjus įprastam vaistų vartojimui neįprastus pokyčius, reikėtų apie tai informuoti gydytoją – laiku sureagavus galima išvengti sunkesnių sutrikimo pasireiškimų.

Santrauka

Bipoliniu sutrikimu sergantiems žmonėms paramos reikia pagal jų būseną – vienais etapais svarbiau ramybė ir atokvėpis, kitais – paskatinimas rūpintis savimi ir likti aktyviems tiek, kiek jiems pavyksta. Tačiau pagalba nebūtų išbaigta, jei nesirūpintumėte ir savo gerove. Ieškokite paramos, pasitarkite su specialistais, nepamirškite skirti dėmesio savo emocinei bei fizinei sveikatai – taip stiprinate ir save, ir padedate artimajam.