Bipolinio sutrikimo simptomai ir požymiai

Bipolinis sutrikimas – tai ilgalaikė psichikos sveikatos būklė, kuriai būdingi intensyvūs nuotaikos, energijos ir elgesio pokyčiai. Šiems pokyčiams būdingi aukštumų (manijos ar hipomanijos) ir žemumų (depresijos) epizodai, kurie gali reikšmingai paveikti kasdienį gyvenimą. Nors šio sutrikimo požymiai gali skirtis priklausomai nuo žmogaus, lyties, amžiaus ir kitų veiksnių, visgi jie dažniausiai keičia žmogaus nuotaiką, gebėjimą bendrauti ir atlikti kasdienes užduotis.

Simptomų skirtumai ir jų įvairovė

Bipolinio sutrikimo požymiai dažnai pasireiškia labai skirtingai. Vieniems žmonėms ryškus manijos šuolis, kai padidėja energija ir veiklumas, kitiems ryškesnė depresija, kai jaučiamas nuolatinis nuovargis, prislėgta nuotaika, sumažėja motyvacija. Gali pasitaikyti tarpiniai, mišrūs epizodai, kai dalį laiko vienu metu išgyvenami tiek manijos, tiek depresijos simptomai.

Pagrindiniai bipolinio sutrikimo tipai

• Bipolinis sutrikimas I tipo: Būdingiausi ryškūs manijos epizodai, trunkantys bent savaitę, dažnai su dideliu energijos pliūpsniu, mažiau miego poreikiu ir netgi kliedesių ar haliucinacijų atvejais sunkesniais atvejais. Dažnai šiuos epizodus keičia depresijos periodai, nors ne visada. Gali būti ir laikai, kai žmogus jaučiasi visiškai gerai.
• Bipolinis sutrikimas II tipo: Ši forma pasižymi bent vienu hipomanijos periodu (būdingas lengvesnis, ne toks stiprus nuotaikos pakilimas kaip manijoje) ir bent vienu depresijos epizodu. Čia manijos simptomų būna mažiau, tačiau dažnesni nuotaikos svyravimai, kurie veikia kasdienį gyvenimą.
• Ciklotimija: Jai tipiški nuolatiniai, bet lengvesni manijos ir depresijos požymiai, kurie trunka ilgai – daugiau kaip dvejus metus. Tokie epizodai paprastai nepereina į pilnus manijos ar depresijos laikotarpius, tačiau dažni nuotaikos svyravimai tampa gyvenimo dalimi.

Simptomų požymiai ir jų atpažinimas

Manijos metu dažniausiai jaučiamas neįprastas energijos antplūdis, pasitikėjimas savimi, lengvas dirglumas ar net nemiga, kai žmogui užtenka vos kelių valandų miego, tačiau jis nesijaučia pavargęs. Dalis asmenų gali pradėti imtis rizikingos veiklos, kalbėti greičiau nei įprasta, sunkiai išlaikyti mintį. Sunki manija gali išprovokuoti nerealistiškus įsitikinimus ar klaidingą realybės suvokimą.

Depresijos metu dažnai išryškėja liūdesys, beviltiškumas, sumažėja susidomėjimas veiklomis, kurias anksčiau mėgote, pablogėja miego kokybė ar norisi miegoti daug daugiau nei įprasta, prastėja dėmesio koncentracija, energijos stoka, kyla minčių apie bevertiškumą.

Būdingos savybės, pastebimos kituose žmonėse

• Staigus veiklos padidėjimas, euforija, perdėtas pasitikėjimas savimi
• Mąstymo skubėjimas, polinkis kalbėti daug ir greitai, dažnai keisti temas
• Dirglumas ar neįprastas pyktis
• Uždarumas, pasitraukimas iš socialinio gyvenimo, sumažėjęs aktyvumas
• Akivaizdūs miego, apetito pokyčiai
• Polinkis rizikuoti, ypač maistu, alkoholiu, azartiniais žaidimais ar kitomis veiklomis, kurios anksčiau nebuvo būdingos

Kas lemia bipolinio sutrikimo simptomus?

Tiek asmeninės patirtys, tiek gyvenimo būdo ypatumai daro įtaką nuotaikos svyravimams. Vieni svarbiausių veiksnių:

• Stiprus emocinis stresas ar trauminės gyvenimo situacijos, tokios kaip skyrybos, netektis, finansiniai sunkumai
• Neramūs miego ritmai, dažni miego sutrikimai ar nepakankama miego trukmė
• Piktnaudžiavimas alkoholiu arba kitomis psichoaktyviomis medžiagomis
• Hormonų svyravimai, pavyzdžiui, menstruacijų metu, po gimdymo ar menopauzės periodais
• Skydliaukės veiklos sutrikimai, ypač hipotiroidizmas
• Metų laikų kaita, kai kuriems žmonėms didėjantis jautrumas sezoniniams pokyčiams ar šviesos kiekiui
• Gretutiniai sveikatos sutrikimai, tokie kaip nerimo sutrikimas, valgymo sutrikimai, širdies bei kraujagyslių ligos, nutukimas ar migrena

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad lytis ir amžius taip pat turi įtakos sutrikimo pasireiškimui: moterims dažniau pasitaiko depresijos epizodai ir hormonų svyravimų nulemti nuotaikos pokyčiai, o vyrų atveju rečiau pasireiškia depresija, tačiau dažnesni intensyvūs manijos šuoliai. Paaugliams bei vaikams pirmieji požymiai dažnai būna dirglumas, agresyvumas, o nuotaikos svyravimai keičiasi greičiau nei suaugusiems.

Kaip valdyti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę?

Bipolinis sutrikimas yra liga visam gyvenimui, tačiau nuotaikos epizodus galima valdyti taikant suderintą gydymo planą. Paprastai įtraukiami šie pagalbos būdai:

• Gydymas vaistais: dažniausiai skiriami nuotaikos stabilizatoriai (pvz., ličio preparatai, valproinė rūgštis) ar tam tikros rūšies antipsichoziniai vaistai, kurie padeda malšinti tiek manijos, tiek depresijos simptomus.
• Papildomi antidepresantai gali būti rekomenduojami tik kartu su nuotaikos stabilizatoriais, kad būtų išvengta rizikos suaktyvinti manijos simptomus ar dar dažnesnio nuotaikų kaitos.
• Psichoterapija: efektyvi kognityvinė elgesio terapija, psichoedukacija ir emocinės būsenos atpažinimo bei valdymo mokymai.
• Retais atvejais, kai būklė itin sunki ir nepadeda kitos priemonės, gydytojai gali rekomenduoti elektros impulsų terapiją.
• Papildomos rekomendacijos: mitybos keitimas (daugiau šviežių daržovių, baltymų, mažiau cukrų ir druskų), reguliarus fizinis aktyvumas, streso mažinimo praktikos (joga, meditacija), žalingų įpročių atsisakymas ir tvarkaraščio kūrimas.

Bipolinio sutrikimo valdymo patarimai

• Stebėkite savo arba artimo žmogaus simptomus ir nuotaikos pokyčius, žymėkite juos užrašuose.
• Kreipkitės pagalbos į psichikos sveikatos specialistus, ypač jei pastebite piktesnę nuotaiką, stiprią depresiją ar stiprų elgesio pasikeitimą.
• Reguliariai vertinkite, kaip vaistai veikia jūsų būseną.
• Ieškokite paramos artimųjų, draugų ar palaikymo grupių rate.

Apibendrinimas

Bipolinis sutrikimas sukelia ilgalaikius nuotaikos, energijos ir elgesio svyravimus, kurie pasireiškia periodais – tai gali būti tiek energijos pakilimo, tiek depresijos nuosmukio laikotarpiai arba jų mišinys. Šios būklės požymius ir sunkumą lemia tiek žmogaus individualumas, tiek sveikatos, gyvenimo būdo ar aplinkos faktoriai. Ligą galima valdyti, jei gydymas derinamas su kasdieniais sveikais įpročiais, o svarbiausia – nepamiršti, kad tinkama pagalba ir savipriežiūra leidžia gyventi visavertį gyvenimą, nepriklausomai nuo diagnozės.