Depresijos tipai: išsami apžvalga

Depresija – dažna, tačiau rimta nuotaikos sutrikimo forma, galinti paveikti kasdienį žmogaus gyvenimą, mąstymą bei emocijas. Šis sutrikimas skiriasi pasireiškimo būdais – yra kelios depresijos rūšys, kurios skiriasi simptomais ir sunkumu. Depresija paplitusi tarp įvairaus amžiaus, lyties ar išsilavinimo žmonių, tačiau dažnai sudėtinga suvokti visas jos formas ir požymius.

Skirtingos depresijos rūšys

Depresija gali pasireikšti skirtingomis formomis, todėl svarbu atkreipti dėmesį į kiekvienai būdingus požymius. Kiekviena iš šių formų reikalauja individualaus požiūrio gydant ir valdant ligą.

Pagrindinė (didžioji) depresija

Pagrindinė arba klinikinė depresija – laikoma sunkiausia. Jai diagnozuoti būtina, kad bent penki simptomai pasireikštų beveik kasdien mažiausiai dvi savaites. Privalomas bent nuotaikos pablogėjimas ar susidomėjimo praradimas kasdienėje veikloje.

• Nuolatinė liūdesio ar dirglumo nuotaika (ypač vaikams ir paaugliams)
• Malonumo ar susidomėjimo veiklomis sumažėjimas
• Apetito pokyčiai, kūno svorio padidėjimas ar sumažėjimas
• Miego sutrikimai: nemiga arba nuolatinis mieguistumas
• Matomi pokyčiai judesiuose: sulėtėjimas ar priešingai – didesnis nerimas
• Nuovargis, energijos trūkumas
• Savigrauža, bevertiškumo ar kaltės jausmai
• Sunkumai susikaupti ar spręsti kasdienes užduotis
• Mintys apie mirtį ar savižudybę

Atipinė depresija

Atipinei depresijai būdingi netipiniai simptomai – pavyzdžiui, nuotaikos pagerėjimas teigiamų įvykių metu. Papildomi požymiai gali būti apetito padidėjimas, pernelyg ilgas miegas, svorio augimas ar sunkumo (tarsi „švininės galūnės“) pojūtis galūnėse. Taip pat gali pasireikšti padidintas jautrumas santykiuose, stipriai veikiantis kasdienį gyvenimą.

Lėtinė depresija (distimija)

Lėtinė, arba užsitęsusi depresija, vadinama distimija, trunka ilgiau nei dvejus metus, o vaikams – bent metus. Šio tipo depresiją dažnai lydi sumažėjęs apetitas arba persivalgymas, miego pokyčiai, nuolatinis nuovargis, žema savivertė, pesimizmas, sunku priimti sprendimus ar tikėti ateitimi.

Perinatalinė depresija

Perinatalinė depresija išsivysto apie vaiko gimimą. Jei sutrikimo pradžia – nėštumo metu, ji vadinama prenataline depresija, jei po gimdymo – pogimdyvine depresija. Ji skiriasi nuo vadinamųjų „baby blues“ – trumpalaikio prislėgtumo, kuris paprastai praeina per kelias savaites po gimdymo.

Priešmenstruacinis disforinis sutrikimas

Šis sutrikimas dažnai pasireiškia prieš menstruacijas ir sukelia ryškius nuotaikos svyravimus, nerimą, nervingumą, liūdesį, energijos trūkumą, miego sutrikimus, fizinius simptomus – spazmus, jautrią krūtinę ar raumenų skausmus. Dažniausiai pojūčiai praeina prasidėjus menstruacijoms.

Sezoninis nuotaikos sutrikimas

Sezoninis nuotaikos sutrikimas – depresijos forma, kurios simptomai kartojasi tam tikru metų laiku, dažniausiai žiemą. Gali išsivystyti ir vasarą – tuomet simptomai gali kiek skirtis. Paprastai stebimas energijos stoka, pernelyg ilgas miegas žiemos mėnesiais, o vasarą – nemiga.

Bipolinis sutrikimas

Bipoliniam sutrikimui būdingas nuotaikos ir energijos kitimas – nuo euforiškų, energingų (maniakinių) epizodų iki stiprios depresijos. Dažniau pasitaiko trys formos: bipolinis 1 tipo (vargina ilgesni maniakiniai epizodai, galimi depresijos laikotarpiai), bipolinis 2 tipo (derinasi depresijos periodai ir lengvesni pakilios nuotaikos epizodai, vadinami hipomanija), bei ciklotimija – daugybė lengvų nuotaikos svyravimų, kurių simptomai nepatenka į pilną maniakinių ar depresinių epizodų kategoriją.

Kas lemia depresiją?

Šio sutrikimo priežastys paprastai būna kompleksinės – dažniausiai tai genetikos, biologijos, psichologijos bei aplinkos veiksnių kombinacija. Depresija gali būti paveldima, pasireikšti po didelių gyvenimo pokyčių, traumos ar esant nuolatiniam stresui, o tam tikros fizinės ligos ir vartojami medikamentai taip pat gali turėti įtakos.

• Asmeninė ar šeimos narystės depresijos istorija
• Stiprios gyvenimo permainos ar traumos
• Ilgalaikis stresas
• Lėtinės ligos ar tam tikri vaistai

Dažnai depresija vystosi su kitomis ligomis, tokiomis kaip cukrinis diabetas, širdies ar neurologiniai susirgimai.

Kaip nustatyti sutrikimą?

Nustatyti depresijos rūšį ar kitą psichikos sveikatos sutrikimą galima tik išsamiai aptarus simptomus su gydytoju. Jums gali būti atlikta sveikatos būklės apžiūra, paprašoma detaliai nupasakoti pojūčius, simptomus, koją būtent slopina nuotaika ir kada ji prasidėjo.

Kaip gydoma depresija?

Dažniausiai taikoma kompleksinė taktika: psichoterapija ir medikamentinis gydymas. Pokalbių terapija (kognityvinė elgesio terapija, interpersonalinė terapija) leidžia išmokti naujų emocijų valdymo ir problemų sprendimo būdų, padeda keisti neigiamus įpročius.

Gydytojas kartu su jumis parinks vaistus (dažnai skiriami antidepresantai), prireikus – kitus medikamentus ar gydymo būdus. Tam tikrose situacijose, priklausomai nuo depresijos rūšies bei simptomų, gali būti skiriami papildomi vaistai (pvz., stabilizuojantys nuotaiką). Vaistai veikia ne iš karto, todėl svarbu bendradarbiauti su gydytoju ir reguliariai aptarti savijautą.

Kaip tvarkytis su depresija ir užkirsti jai kelią?

Gyvenimo būdo pokyčiai ir profesionalų pagalba gali padėti valdyti depresiją. Rekomenduojama išlikti fiziškai aktyviam (net 30 minučių pasivaikščiojimo per dieną gali pagerinti nuotaiką), laikytis miego ir valgymo režimo, neatidėlioti svarbiausių užduočių, palaikyti ryšį su artimaisiais, kalbėtis apie jausmus.

• Rinktis fizinį aktyvumą
• Laikytis pastovaus miego grafiko
• Valgyti subalansuotai ir reguliariai
• Rūpintis bendravimu
• Vengti alkoholio, tabako ir psichoaktyvių medžiagų

Svarbu neskubinti savęs – nuotaika ne visuomet pasikeis greitai, todėl svarbu būti kantriems savo atžvilgiu.

Kada kreiptis pagalbos?

Pastebėjus užsitęsusius liūdesio, bejėgiškumo ar motyvacijos stokos požymius savo ar artimo kasdienybėje, verta nedelsti – kuo anksčiau kreipsitės į gydytoją ar psichikos sveikatos specialistą, tuo efektyviau galima padėti.

Apibendrinimas

Depresijos rūšys skiriasi simptomais, trukme bei aplinkybėmis, kuriomis išsivysto. Kai kuriais atvejais simptomai pasireiškia tik konkrečiais metų laikais, kitais – tęsiasi nuolat, metų metus. Diagnozė dažniausiai patvirtinama gydytojo ar psichikos sveikatos specialisto konsultacijos metu. Psichoterapija, vaistai bei gyvenimo būdo korekcijos gali padėti sumažinti simptomus ir grąžinti gyvenimo džiaugsmą. Svarbiausia – nedelsti kreiptis pagalbos ir rūpintis savo emocine savijauta.