Fibroma: simptomai, priežastys ir gydymas

Fibroma – tai gerybinis (nepiktybinis) navikas arba auglys, sudarytas iš skaidulinio jungiamojo audinio. Kadangi jungiamasis audinys yra visame kūne, fibromos gali atsirasti beveik bet kurioje kūno vietoje. Daugeliu atvejų šie augliai nesukelia jokių simptomų ir nereikalauja gydymo, nes nėra piktybiniai. Tačiau yra ir išimčių – fibrosarkomos, kurios yra piktybiniai navikai.

Kokie yra skirtingi fibromų tipai?

Fibromos gali formuotis ant odos, organuose ir kituose audiniuose. Dažniausiai pasitaikantys tipai yra šie:

Padų fibroma

Padų fibroma – tai mazgelis ar gumbas, kuris atsiranda padų fascijos audinyje, pėdos skliaute. Padų fascija yra audinių juosta, kuri palaiko pėdos raumenis ir tęsiasi nuo kulno iki pirštų.

Neosifikuojanti fibroma

Neosifikuojanti fibroma – tai gerybinis kaulų auglys, sudarytas iš randinio audinio. „Neosifikuojanti” reiškia, kad ji nekietėja ir netampa kaulo dalimi. Nors šie augliai auga ant kaulo, jie nėra sudaryti iš kaulinio audinio. Tokios fibromos pasitaiko net 20-40% sveikų vaikų.

Angiofibroma

Angiofibroma – tai kraujagyslių ir jungiamojo audinio darinis. Jis atrodo kaip mažas, kūno spalvos, rausvas arba raudonas spuogelis, dažniausiai atsirandantis ant skruostų ar nosies.

Dermatofibroma

Dermatofibroma yra odos auglys, kuris gali pasirodyti bet kurioje kūno vietoje. Dažniausiai jis atsiranda ant viršutinių rankų, apatinių kojų ar viršutinės nugaros dalies. Šie dariniai jaučiami kaip kieti mazgeliai po oda, o jų spalva gali varijuoti nuo kūno spalvos iki tamsiai violetinės.

Burnos fibroma

Burnos fibroma yra gerybinis auglys burnos viduje. Dažniausiai ji atsiranda vidinėje skruosto pusėje, toje vietoje, kur susitinka viršutiniai ir apatiniai dantys. Šie dariniai dar vadinami dirginimo arba trauminėmis fibromomis, nes jie atsiranda dėl nuolatinės mechaninės trinties ar traumos.

Gimdos fibroidas

Gimdos fibroidas yra auglys, susiformuojantis gimdos sienelėje – tiek jos vidinėje, tiek išorinėje pusėje. Jų gali būti vienas arba keli, o jų dydis labai skiriasi.

Kas gali susidurti su fibromomis?

Fibromos gali atsirasti bet kam, tačiau, išskyrus neosifikuojančias fibromas, jos dažniau pasitaiko suaugusiesiems.

• Padų fibromos dažniau diagnozuojamos europiečių kilmės žmonėms nei kitų etninių grupių atstovams.
• Dermatofibromos gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai jos nustatomos 20-40 metų amžiaus asmenims. Moterys jomis serga dažniau nei vyrai.
• Gimdos fibroidai pasireiškia net iki 70% moterų per jų gyvenimą. Šios fibromos dažniausiai diagnozuojamos 30-40 metų amžiaus moterims. Jos du-penkis kartus dažniau pasitaiko juodaodėms moterims.

Fibromų simptomai

Fibromų simptomai priklauso nuo jų tipo. Kai kurios fibromos nesukelia jokių požymių, tačiau kitos gali turėti aiškius simptomus.

• Padų fibroma pasireiškia kietu guzu pėdos skliaute. Tai gali sukelti stiprų skausmą vaikštant ar stovint.
• Neosifikuojanti fibroma paprastai nesukelia skausmo, tačiau jei ji išauga per didelė, gali sukelti patinimą ir jautrumą.
• Dermatofibroma dažniausiai nesukelia jokių simptomų, tačiau kartais gali niežėti, pakeisti spalvą, tapti jautri ar skausminga palietus.
• Burnos fibroma atrodo kaip lygus mazgelis, kuris gali būti tos pačios spalvos kaip burnos gleivinė. Dažniausiai kitų simptomų nesukelia.
• Gimdos fibroidai gali sukelti labai įvairius simptomus – nuo visiško jų nebuvimo iki sunkių sveikatos problemų. Galimi požymiai:
  • Dubens skausmas.
  • Skausmas apatinėje nugaros dalyje.
  • Šlapimo pūslės ar žarnyno veiklos sutrikimai.
  • Skausmingi lytiniai santykiai.
  • Nereguliarios menstruacijos.
  • Gausios arba ilgai trunkančios mėnesinės.
  • Netikėtas kraujavimas tarp mėnesinių.
  • Nevaisingumas.

Kas sukelia fibromas?

Fibromos gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Kai kurių priežastys vis dar nėra aiškios, pavyzdžiui, padų ir neosifikuojančių fibromų.

• Genetiniai veiksniai gali lemti kai kurių fibromų atsiradimą, pavyzdžiui, angiofibromų.
• Odos ir burnos fibromos dažniausiai išsivysto dėl nuolatinės traumos ar dirginimo.
• Tam tikri vaistai taip pat gali paskatinti fibromų atsiradimą.
• Gimdos fibroidai atsiranda dėl hormonų poveikio. Šiose ląstelėse yra daugiau estrogeno ir progesterono receptorių nei įprastame gimdos audinyje. Menopauzės metu, kai hormonų lygis sumažėja, gimdos fibroidai dažnai susitraukia.

Kaip diagnozuojamos fibromos?

Gydytojas diagnozuos fibromą atlikdamas fizinę apžiūrą. Jis paklaus apie simptomus ir ligos istoriją. Priklausomai nuo fibromos tipo, gali prireikti papildomų tyrimų, kad būtų patvirtinta diagnozė.

Vaizdiniai tyrimai

• Ultragarsas.
• Rentgeno tyrimas.
• Kaulų skenavimas.
• Kompiuterinė tomografija (KT).
• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT).

Kai kuriais atvejais gydytojas gali atlikti biopsiją – paimti audinio mėginį ir ištirti jį mikroskopu.

Kaip gydomos fibromos?

Fibromos savaime neišnyksta, tačiau daugeliu atvejų jų gydyti nereikia, jei jos nesukelia diskomforto ar sveikatos problemų. Jei fibroma trukdo kasdienei veiklai, gali būti svarstomas gydymas, priklausomai nuo jos tipo.

• Padų fibromoms gali būti taikomas neinvazinis gydymas, pavyzdžiui, ortopediniai vidpadžiai, tempimo pratimai ar kortikosteroidų injekcijos. Chirurgija rekomenduojama itin retai.
• Neosifikuojančios fibromos paprastai nereikalauja gydymo. Gydytojas gali tik stebėti jų augimą. Jei fibroma tampa per didelė ir silpnina kaulo struktūrą, gali būti svarstomas jos pašalinimas.
• Angiofibromos gali būti gydomos krioterapija, lazerine terapija ar dermabrazija, jei sukelia skausmą ar pacientas nori jas pašalinti dėl estetinių priežasčių.
• Dermatofibromos gali būti pašalintos chirurginiu būdu, tačiau svarbu žinoti, kad po operacijos gali likti randai ir odos pokyčiai. Taip pat galima taikyti krioterapiją.
• Burnos fibromos dažniausiai gydomos chirurginiu būdu. Kadangi jos gali atsinaujinti, būtina pašalinti jų atsiradimo priežastį – pavyzdžiui, dantų trintį ar nuolatinį dirginimą.
• Gimdos fibroidai gali būti gydomi vaistais arba taikant gimdos arterijų embolizaciją – procedūrą, kuri blokuoja kraujo tiekimą į fibroidą ir sumažina jo dydį. Jei fibroidai sukelia nevaisingumą ar stiprius simptomus, gali prireikti operacijos. Viena iš galimų chirurginių procedūrų yra miomektomija, kurios metu pašalinami tik fibroidai, išsaugant gimdą. Yra ir daugiau gydymo metodų, kuriuos gali pasiūlyti gydytojas.

Kaip galima išvengti fibromų?

Fibromų, atsirandančių dėl genetinių veiksnių ar nežinomų priežasčių, negalima išvengti. Tačiau jei fibromos atsiranda dėl traumos ar nuolatinio dirginimo, galima imtis tam tikrų priemonių rizikai sumažinti:

• Dermatofibromos prevencija. Vabzdžių įkandimai ar įstrigę medžio rakštys gali sukelti dermatofibromų susidarymą, todėl verta naudoti apsauginius purškalus nuo vabzdžių ir būti atsargiems dirbant su mediena.
• Burnos fibromų prevencija. Venkite kramtyti vidinę skruostų ar lūpų pusę. Reguliariai lankykitės pas odontologą, kad išvengtumėte dantų ar protezų sukelto nuolatinio burnos audinių dirginimo.

Ko tikėtis turint fibromą?

Fibromos yra gerybiniai navikai, todėl jos dažniausiai nėra pavojingos ar gyvybei grėsmingos. Tačiau jei pastebite simptomus ar fibroma pradeda trukdyti kasdieninei veiklai, verta kreiptis į gydytoją. Jis gali įvertinti auglį ir, jei reikia, paskirti tinkamą gydymą.

Bendra prognozė

Fibromos yra nepiktybiniai dariniai, kurie gali atsirasti tiek kūno viduje, tiek išorėje. Daugeliu atvejų jos nesukelia jokių simptomų ir nereikalauja jokio gydymo. Daugelis žmonių gali nežinoti apie jų buvimą, kol jos atsitiktinai aptinkamos atliekant kitus diagnostinius tyrimus.

Tačiau jei fibroma sukelia diskomfortą ar trukdo kasdieniam gyvenimui, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju. Jis įvertins situaciją ir prireikus parinks tinkamą gydymo metodą, padėsiantį pagerinti jūsų savijautą.