Cholecistitas (tulžies pūslės uždegimas): simptomai, priežastys, gydymas

Cholecistitas – tai tulžies pūslės uždegimas, dažniausiai sukeltas akmenų. Šios ligos diagnozavimas ir gydymo galimybės yra įvairios. Sužinokite, kaip atpažinti simptomus, kokie tyrimai padeda nustatyti šią būklę, kokie gydymo būdai galimi ir kaip sumažinti riziką susirgti cholecistitu.

Simptomų vertinimas ir cholecistito diagnozė

Per pirmą apsilankymą gydytojas sieks geriau suprasti jūsų nusiskundimus. Būsite paprašyti papasakoti, kada pirmą kartą pasireiškė skausmas, ar tokie pojūčiai jau yra buvę anksčiau, kokio stiprumo ir pobūdžio yra nemalonūs simptomai. Taip pat svarbu paminėti, ar kažkas juos sustiprina ar palengvina.

Siekiant tiksliai nustatyti diagnozę, dažnai paskiriami kraujo tyrimai. Jie padeda įvertinti galimos infekcijos požymius ir nustatyti kepenų funkciją. Be to, gydytojas gali rekomenduoti vaizdinius tyrimus.

Vaizdiniai tyrimai

• Pilvo rentgenograma leidžia įvertinti vidinius organus, kaulus ir audinius.
• Ultragarsinis tyrimas naudojamas tulžies pūslės, kepenų būklei patikrinti ir kraujotakai įvertinti.
• Kompiuterinė tomografija (KT) leidžia detaliai apžiūrėti vidaus organus ir raumenis bei aptikti galimus pokyčius, kurių nematyti rentgenogramoje.
• HIDA skenavimas atliekamas siekiant išsiaiškinti, ar tulžies pūslė tinkamai susitraukia ir ar tulžies nutekėjimas nėra blokuojamas. Po specifinės medžiagos suleidimo stebima, kaip ji keliauja kūne.
• Perkutaninė transhepatinė cholangiografija (PTC) padeda stebėti, kaip juda tulžis, naudojant specialų dažą, suleidžiamą tiesiai į kepenis.
• Endoskopinė retrogradinė cholangiopankreatografija (ERCP) leidžia gydytojui per lanksčią vamzdelį apžiūrėti tulžies latakus ir įvertinti tulžies judėjimą, naudojant dažą ir optiką.

Cholecistito gydymo galimybės

Sergant ūmiu cholecistitu dažnai prireikia gydymo ligoninėje. Kol uždegimas nesumažėja, patariama nevalgyti ir negerti – taip tulžies pūslė gauna „poilsio“. Visus reikalingus skysčius bei vaistus galima gauti lašinių pagalba. Esant skausmui arba įtariant infekciją, skiriami skausmą malšinantys arba antibiotikai. Pradėjus tinkamą gydymą, dažniausiai jau po kelių dienų pasijusite geriau.

Jei ligą sukėlė tulžies akmenys, gali būti pasiūlyti vaistai, padedantys juos tirpdyti ar slopinti naujų susidarymą. Sveika mityba, ypač – sumažintas riebiųjų produktų vartojimas, taip pat padeda išvengti ligos pasikartojimo.

Chirurginis gydymas

Dažniausias būdas išspręsti cholecistito problemą – operacija, kurios metu pašalinama tulžies pūslė (cholecistektomija). Ši procedūra paprastai atliekama minimaliai invaziniu būdu ir trunka apie valandą. Jos metu taikoma bendroji nejautra, todėl procedūros metu nejaučiamas joks diskomfortas.

Jeigu operacijos skubėti negalima dėl prastos savijautos, simptomus mažinti gali drenažas: specialus vamzdelis įvedamas tiesiai į tulžies pūslę, per kurį nuteka tulžis ir sumažėja uždegimas. Pašalinus tulžies pūslę, žmogus toliau gali gyventi visavertį gyvenimą, be didesnių mitybos ar kasdienės veiklos apribojimų.

Kaip sumažinti riziką sirgti cholecistitu?

• Stenkitės palaikyti sveiką cholesterino lygį.
• Reguliariai judėkite ir sportuokite.
• Subalansuokite mitybą – rinkitės daugiau vaisių, daržovių ir sveikų riebalų šaltinių, tokių kaip kiaušiniai, sojos pupelės ar žemės riešutai.
• Antsvoris – vienas pagrindinių veiksnių, didinančių tulžies akmenų ir cholecistito riziką. Svorio mažinimas sumažina tikimybę susirgti, tačiau tai reikia daryti pamažu ir atsakingai. Greito lieknėjimo atvejais gydytojai gali rekomenduoti specialius vaistus, padedančius išvengti akmenų susidarymo.

Galimos cholecistito komplikacijos

Negydant uždegimo, tulžies pūslė gali būti pažeista arba užsikrėsti. Sunki infekcija gali plisti į kitus organus, tokius kaip kasa (išsivysto pankreatitas) ar pilvo ertmės dangalai (peritonitas). Jei pažeidžiami ir tulžies latakai, dėl uždegimo gali sutrikti kepenų funkcija. Tuomet dažnėja pasikartojantys priepuoliai, o tulžies pūslė ilgainiui sumažėja ir nebeatlieka savo funkcijos. Tai gali lemti lėtinį cholecistitą.