Kas vyksta operacijos metu: Ko tikėtis – išsamus gidas

Artėjant suplanuotai operacijos datai daugeliui žmonių kyla nerimas. Tačiau žinios, kas jūsų laukia ligoninėje, gali sumažinti stresą ir padėti geriau pasiruošti. Skirdami šiek tiek laiko susipažinti su procesu, išvengsite nemalonių staigmenų pačią operacijos dieną.

Kaip atrodo pasiruošimas ligoninėje

Paprastai į ligoninę reikia atvykti likus dviem valandoms iki operacijos pradžios. Jus pasitiks slaugytoja ir padės pasirengti procedūrai. Prieš operaciją aptarsite savo sveikatos istoriją, vartojamus vaistus bei kitus svarbius klausimus su gydytojų komanda.

Persirengsite ligoninės chalatu, būsite paprašyti nuimti papuošalus, akinius, klausos aparatus ar kitus aksesuarus. Slaugytoja išmatuos jūsų spaudimą, pulsą, temperatūrą ir stebės širdies ritmą.

Dažnai gydytojas dar prieš operaciją nurodo pažymėti vietą kūne, kur bus atliekamas pjūvis. Į pradinę veną įvedamas kateteris, per kurį vėliau bus lašinami vaistai bei skysčiai.

Kas sudaro operacijos komandą

Operacijos metu jūsų saugumu rūpinsis net kelių specialistų komanda. Priklausomai nuo procedūros sudėtingumo, joje dalyvauja:

• Operaciją atliekantis chirurgas – gydytojas, vadovaujantis visam procesui.
• Anesteziologas – specialistas, atsakingas už nuskausminimą ir jūsų būklės stebėseną operacijos metu.
• Slaugytojas anestezistas – rūpinasi vaistų dozavimu ir jūsų gyvybiniais rodikliais prieš, per ir po operacijos.
• Operacinės technikas – pasirūpina, kad visi įrankiai būtų tvarkingi, švarūs ir paruošti naudojimui.
• Slaugytoja operacinėje – asistentuoja chirurgui, perduoda reikalingus instrumentus.

Nuskausminimo metodai ir jų pasirinkimas

Prieš pradėdami procedūrą, gydytojai taiko įvairius anestetikų tipus – priklausomai nuo jūsų sveikatos ir pačios operacijos:

• Vietinė nejautra: nuskausmina tik tam tikrą kūno sritį, pacientas lieka sąmoningas.
• Regioninė nejautra: numalšina skausmą platesniame plote, pvz., visame kojos ar rankos rajone.
• Intraveninė sedacija: taikoma nesudėtingoms, trumpoms ar minimaliai invazyvioms operacijoms.
• Bendroji nejautra: pacientas visiškai užmigdomas, ši technika taikoma sudėtingoms intervencijoms.

Kaip vyksta operacijos eiga

Atvykus į operacinę, paprastai uždedama deguonies kaukė, o anestesiologas pasirūpina, kad nejustumėte jokio skausmo. Visos chirurginės procedūros metu nuolat matuojami jūsų gyvybiniai rodikliai: deguonies kiekis kraujyje stebimas ant piršto užsegus jutiklį, kraujospūdis stebimas manžete, prisegamos elektrodų pagalvėlės širdies veiklai sekti.

Saugumo priemonės, apsaugančios nuo infekcijų

Prieš bet kokią operaciją slaugytoja dezinfekuoja odą antiseptiku. Jei reikia, pašalinami plaukai toje srityje ir užklojama steriliais užvalkalais su anga toje vietoje, kur bus atliekama procedūra. Visas medicinos personalas dėvi kaukes, pirštines, chalatus ir prieš operaciją dezinfekuoja rankas. Prieš ir po operacijos dažnai naudojami antibiotikai, o po procedūros žaizda dengiama steriliu tvarsčiu.

Atsigavimas po operacijos: ko tikėtis?

Po operacijos iškart būsite perkeltas į stebėjimo palatą. Čia slaugytoja nuolat tikrins jūsų gyvybinius rodiklius ir įvertins, kaip gyja žaizda. Gali tekti keletą kartų stipriai įkvėpti ar sukosėti – tai padeda plaučiams po narkozės atkurti normalią veiklą.

Palatoje liksite tol, kol visi jūsų gyvybiniai rodikliai normalizuosis ir visiškai pabusite po narkozės. Tolimesnė eiga priklausys nuo procedūros – kai kuriais atvejais būsite iškart išleistas namo, kitais – paguldytas į ligoninės skyrių stebėjimui.

Su kokiomis rizikomis gali susidurti po operacijos?

Nors dauguma operacijų vyksta sklandžiai, tam tikra rizika egzistuoja kiekvienam pacientui. Svarbu žinoti dažniausius pavojus ir aktyviai dalyvauti savo gydymo procese.

Vaistų vartojimo klaidos ligoninėje

Viena iš didžiausių rizikų po operacijos – galimos klaidos skiriant ar dozuojant vaistus. Kad būtų išvengta nesusipratimų, informuokite visus gydytojus ir slaugytojus apie visus vartojamus vaistus, taip pat ir maisto papildus, receptinius bei nereceptinius preparatus. Būtinai pasitikrinkite, ar jums duodami vaistai teisingi ir tinkamai dozė, ypač prašant parodyti jūsų vardą ant apyrankės bei vaistų pakuotės.

Ligoninėje įgyjamos infekcijos: MRSA ir kiti pavojai

Viena dažniausių komplikacijų – infekcija. Viena iš sudėtingesnių yra MRSA – bakterinė infekcija, atspari daugeliui antibiotikų. Kad sumažintumėte riziką, dar prieš operaciją pasitarkite su gydytoju dėl antibiotikų. Po procedūros reikalaukite, kad visi, atėję į jūsų palatą, kruopščiai nusiplautų rankas.

Plaučių uždegimas po operacijos

Pneumonija dažnai diagnozuojama ligoninėse, ypač tiems, kurie gydomi intensyviosios terapijos skyriuose arba kvėpuoja per vamzdelį. Infekcija gali patekti į plaučius per kvėpavimo takus, o ilgas gulėjimas lovoje apsunkina kvėpavimą ir stabdo plaučių veiklą. Taip pat po nejautros ar ilgo gulėjimo gali išsivystyti dalinis plaučių kolapsas (atelektazė).

Jūsų riziką galima sumažinti kelis kartus per valandą giliai įkvėpiant ir, jei rūkote, bent porą savaičių prieš operaciją mesti rūkyti. Aspirocinė pneumonija kyla, kai į kvėpavimo takus patenka maisto, skysčių ar vėmimo – riziką sumažinsite tiksliai laikydamiesi gydytojų nurodymų dėl maisto ir gėrimų prieš operaciją.

Kraujo krešulių susidarymas (giliųjų venų trombozė)

Po operacijos, kai ilgai negalite judėti, kraujas gali užsistovėti kojų venose ir susidaro pavojingi krešuliai. Jei toks krešulys nutolsta ir pasiekia plaučių kraujagysles, vystosi plaučių embolija – gyvybei grėsminga komplikacija.

Trombozės riziką mažina ankstyvas vaikščiojimas, specialūs kompresiniai įtvarai kojoms bei gydytojo paskirti vaistai nuo krešėjimo.

Kraujavimas po operacijos

Nors pažangūs chirurgijos metodai kraujavimo pavojų sumažino, bet jis dar galimas. Jei naudojate kraują skystinančių vaistų, net aspirino ar ibuprofeno, apie tai būtina informuoti medikus. Įspėkite gydytoją, jei anksčiau buvo kraujavimo problemų, net ir nedidelių, pvz., po dantų procedūrų.

Anestezijos sukeliamos reakcijos

Šiandien bendra nejautra tampa vis saugesnė, o rimtos komplikacijos – retos. Jei jums ar šeimos nariui anksčiau pasitaikė nepageidaujama reakcija į anesteziją, apie tai pasakykite gydytojui. Vyresni pacientai gali jausti sumišimą, o kitiems pasitaiko laikini pojūčiai – pykinimas, burnos džiūvimas, niežėjimas.

Kaip apsaugoti save ligoninėje

Gulint ligoninėje gali kilti nerimas ar nesaugumo jausmas, tačiau svarbu būti aktyviam savo sveikatos priežiūroje. Drąsiai klauskite apie visus neaiškius dalykus ir atvirai kalbėkite apie savo būklę. Tokiu būdu jūsų sveikata liks pati svarbiausia, o rizika bus mažesnė.