Suaugusiųjų vėjaraupių (vėjaraupų) vakcinacijos gairės

Vėjaraupiai yra dažna infekcija, kurią sukelia varicella-zoster virusas. Ženklai, kad užsikrėtėte vėjaraupiais, paprastai prasideda karščiavimu, o po to visame kūne išryškėja niežtintys bėrimai ar pūslės. Nors daugelis susirgimų praeina lengvai ir trunka nuo penkių iki dešimties dienų, paaugliams ir suaugusiems ši liga gali būti gerokai pavojingesnė. Ypač dėmesingai turėtų būti tie, kurių imuninė sistema susilpnėjusi – jiems vėjaraupiai dažnai komplikuojasi.

Galimos vėjaraupių komplikacijos

Vėjaraupiai dažniausiai pasireiškia lengvai, tačiau kartais gali nulemti ir rimtas sveikatos problemas. Tarp galimų komplikacijų priskiriamos:

• Odos infekcijos
• Pneumonija (plaučių uždegimas)
• Encefalitas (smegenų uždegimas)
• Viruso reaktyvacija vėliau gyvenime – juostinė pūslelinė
• Sąnarių uždegimas

Prevencija: kodėl verta skiepytis nuo vėjaraupių

Paprasčiausias ir efektyviausias būdas apsisaugoti nuo vėjaraupių – skiepai. Vakcina kuriama iš susilpninto viruso, todėl jūsų imuninė sistema gali išmokti kovoti su liga be tikro užsikrėtimo. Skiepai apsaugo apie 70–90 % paskiepytų žmonių nuo vėjaraupių visiškai. Net jei liga ištiktų po skiepo, ji dažniausiai būna itin lengva ir trunka tik kelias dienas.

Kada suaugusiam reikalinga vakcina?

Jei nesate sirgę vėjaraupiais ar nesate gavę šios vakcinos, rekomenduojama ją pasiskiepyti. Standartiškai suaugusiesiems reikia dviejų dozių, tarp kurių turi būti bent keturių savaičių pertrauka.

Susirgimo rizika sumažėja dar labiau, jei vakcina suleidžiama netrukus po sąlyčio su užsikrėtusiu. Skiepai per pirmąsias tris dienas po kontakto net 90 % apsaugo nuo ligos, o per penkias dienas – apie 70 %. Užsikrėtus po vakcinacijos, simptomai dažniausiai būna švelnesni ir trumpesni.

Kada vėjaraupių vakcina netinka?

Skiepytis nuo vėjaraupių nerekomenduojama, jei:

• Šiuo metu stipriai sergate
• Esate nėščia (taip pat reiktų vengti pastojimo mažiausiai mėnesį po vakcinos)
• Buvote stipriai alergiški vakcinos sudedamosioms dalims, pvz., želatinui ar neomicinui
• Esate gavę organų transplantatą

Yra asmenų, kurie turėtų pasitarti su savo gydytoju dėl vakcinacijos galimybių:

• Žmonės, gydomi chemoterapija ar radioterapija
• Vartojantys imunitetą slopinančius vaistus
• Sergantieji ligomis, silpninančiomis imuninę sistemą (pvz., ŽIV)
• Neseniai gavę kraujo perpylimą ar kitus kraujo produktus

Kas sudaro vėjaraupių vakciną?

Ši vakcina sukurta panaudojant gyvą, tačiau labai susilpnintą varicella viruso formą. Tai leidžia kūnui įgyti imunitetą, nesukeliant ligos simptomų.

Ar vėjaraupių vakcina saugi?

Dažniausiai skiepas sukelia tik nežymų, greitai praeinantį diskomfortą – galimas paraudimas, patinimas ar skausmas dūrio vietoje. Nedidelei daliai paskiepytųjų pasitaiko nedidelė temperatūra ar lengvas išbėrimas.

Retais atvejais galimos rimtesnės reakcijos, tokios kaip:

• Traukuliai
• Smegenų uždegimas
• Plaučių uždegimas
• Pusiausvyros sutrikimai
• Sunkios alerginės reakcijos

Rizikos, susijusios su vėjaraupių vakcina, yra daug mažesnės nei komplikuotos ligos pasekmės. Nėščioms moterims, kurios netyčia buvo paskiepytos šia vakcina, būtina pasitarti su gydytoju dėl tolesnių veiksmų. Jei pasireiškė įtartini simptomai po vakcinacijos, visada kreipkitės į gydymo įstaigą.