Lėtinio streso simptomai ir gydymo būdai

Stresas yra natūrali žmogaus reakcija į iššūkius ir pokyčius, tačiau ilgai trunkantis stresas gali smarkiai paveikti sveikatą. Nors trumpalaikis spaudimas gali paskatinti siekti tikslų ar susidoroti su iššūkiais, nuolatinis įtampą palaikantis režimas organizmui tampa žalingas.

Biologiniai streso mechanizmai

Kai organizmas susiduria su grėsme ar krize, suaktyvėja vadinamoji „kovok arba bėk“ reakcija. Jos metu išskiriami hormonai – kortizolis ir adrenalinas – keičia kūno veiklą: širdis ima plakti greičiau, kvėpavimas padažnėja, raumenys susitempia, o kraujo tekėjimas nukreipiamas svarbiausioms kūno sistemoms. Atsipalaidavus – viską grąžina į pusiausvyrą.

Trumpalaikis stresas, vadinamas ūmiu, dažniausiai būna trumpas ir praeina kartu su situacija. Tačiau jei kūnas išlieka pasiruošęs ilgą laiką, vystosi lėtinis stresas.

Kas yra lėtinis stresas?

Lėtinis stresas – tai ilgai trunkanti įtampa ar nuolatinis susirūpinimas, kai organizmas nespėja atgauti pusiausvyros. Dėl to sutrinka įvairių hormonų balansas, kas ilgainiui padaro įtaką praktiškai visoms sistemoms. Nuolat padidėjęs kraujospūdis gali pažeisti kraujagysles, pakinta insulino jautrumas, didėja potraukis kaloringam maistui ir svoris, o imuninė sistema silpnėja. Tai gali padidinti riziką sirgti širdies kraujagyslių ligomis, diabetu, susirgti infekcijomis ar net virškinamojo trakto problemomis.

Streso rūšys ir pavyzdžiai

Stresas laikomas lėtiniu, jei trunka kelias savaites ar net ilgiau. Jis gali būti susijęs tiek su psichologiniais, tiek su fiziniais veiksniais, dažnai vienas kitą stiprinančiais.

• Didelis darbo krūvis ir perdegimas
• Ilgalaikės finansinės problemos
• Gyvenimas triukšmingoje ar chaotiškoje aplinkoje
• Skaudūs gyvenimo įvykiai (netektis, skyrybos, didelės permainos)
• Vienatvė, izoliacija
• Sudėtingi santykiai
• Lėtinės ligos (įskaitant skausmą, sunkią diagnozę)
• Nerimo sutrikimai ar depresija
• Prasta mityba, mažas fizinis aktyvumas
• Piktnaudžiavimas alkoholiu ar kitomis medžiagomis
• Darbas pavojingoje, užterštoje aplinkoje
• Dažnos ilgos kelionės, pamaininis darbas

Kas lemia lėtinį stresą?

Lėtinis stresas gali užklupti ne visus vienodai. Dažniau jis išsivysto žmonėms, susiduriantiems su socialiniais sunkumais ar psichologiniais išgyvenimais, pavyzdžiui:

• Skurdas arba ilgalaikės finansinės bėdos
• Sunkumai dėl diskriminacijos
• Gyvenimas su lėtine liga
• Nesaugaus ar įtempto gyvenimo sąlygos
• Vaikystėje patirtos traumos ar smurtas
• Nuolatinė slauga ar priežiūra
• Depresija, izoliacija
• Žalingų įpročių turėjimas

Lėtinio streso požymiai

Pradžioje lėtinis stresas pasireiškia panašiai, kaip ir trumpalaikis: jaučiamas padažnėjęs širdies plakimas, raumenų įtampa, nerimas ar pykinimas, pilvo sutrikimai. Tačiau ilgainiui įtampa pažeidžia svarbias funkcijas:

• Lėtiniai galvos skausmai, migrena
• Nuolatinis nuovargis, energijos trūkumas
• Galvos svaigimas
• Skausmai krūtinėje, širdies permušimai
• Raumenų spazmai, nugaros ar pečių skausmas
• Sutrikęs virškinimas, pykinimas, viduriavimas arba vidurių užkietėjimas
• Kvėpavimo sutrikimai
• Pamėlusios ar dilgčiojančios galūnės
• Pakitęs apetitas ir svorio augimas
• Miego problemos
• Užmaršumas, koncentracijos stoka
• Sumažėjęs lytinis potraukis

Lėtinio streso padariniai organizmui

Jei lėtinis stresas neišsprendžiamas, jis vis labiau išbalansuoja kūną. Dėl ilgo poveikio nukenčia širdies ir kraujagyslių, virškinimo, nervų bei reprodukcinė sistema. Gali pasireikšti:

• Depresija ir nerimas
• Nereguliarus menstruacijų ciklas
• Erekcijos sutrikimas
• Padidėjęs kraujospūdis, širdies ir kraujagyslių ligos
• Didelė infarkto ar insulto tikimybė
• Padidintas pavojus viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms
• 2 tipo diabetas, metabolinis sindromas, svorio augimas
• Skrandžio opos

Lėtinis stresas ypač dažnai susijęs su opalige. Dėl pasikeitusių virškinimo trakto mechanizmų padažnėja skrandžio rūgščių išsiskyrimas ir pažeidžiama gleivinė. Riziką padidina nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pavyzdžiui, aspirinas ar ibuprofenas), kurie dažnai vartojami raumenų ar galvos skausmams mažinti.

Lėtinio streso atpažinimas

Diagnozuojant lėtinį stresą svarbu įvertinti bendrą savijautą ir fizinius simptomus, tokius kaip kraujospūdžio pakilimas, galvos ar raumenų skausmai, bei dažni širdies permušimai. Taip pat dažnai pasitaiko energijos stoka, sutrikusi atmintis, nuotaikos svyravimai ir miego problemos.

Kartais gydytojas gali paskirti papildomus tyrimus, siekdamas atmesti kitas ligas, kurių simptomai gali būti panašūs.

Kaip gydomas lėtinis stresas?

Kovojant su nuolatiniu stresu svarbu keisti gyvenimo įpročius ir pasirūpinti emocine gerove. Pirma, reikėtų pasirūpinti pilnaverte, subalansuota mityba, fiziniu aktyvumu ir kokybišku miegu.

• Valgykite įvairų, maistingą maistą
• Reguliariai sportuokite ar judėkite
• Palaikykite miego režimą

Didelę reikšmę turi artimųjų, draugų parama ar dalyvavimas bendruomenės veiklose. Naudingi gali būti kolektyvai, savanoriškos veiklos, internetinės ar gyvos savipagalbos grupės. Emocinį atsipalaidavimą gali suteikti įvairios technikos: kvėpavimo pratimai, meditacija, giluminis raumenų atpalaidavimas, joga, meninė veikla, mėgstami hobiai, net juokas ar emocijų išreiškimas.

Norint efektyviau įveikti stresą, verta identifikuoti pagrindinius įtampos šaltinius ir planuoti, kaip iš anksto su jais susidorosite. Kartais padeda iš anksto apgalvotas streso valdymo planas.

Ne visada pavyksta susitvarkyti savarankiškai – tokiu atveju naudinga kreiptis į specialistus. Psichoterapijos metodai, tokie kaip kognityvinė elgesio terapija, psichodinaminė ar į dėmesingumą grįsta streso valdymo programa, gali padėti atgauti pusiausvyrą. Jei reikia, gydytojas gali skirti ir vaistų, padedančių nusiraminti ar pagerinti nuotaiką.

Apibendrinimas

Lėtinis stresas – tai ilgalaikė įtampa, kuri jau nebeteikia naudos ir ima žaloti organizmą. Jis gali lemti ne tik emocinius sunkumus, bet ir rimtas fizines problemas, tokias kaip širdies ligos, virškinimo ar miego sutrikimai.

Veiksmingi būdai įveikti lėtinį stresą yra sveikos gyvensenos taisyklių laikymasis, sąmoningi atsipalaidavimo pratimai ir artimųjų palaikymas. Prireikus verta kreiptis pagalbos į medicinos ar psichikos sveikatos specialistus.