Skydliaukės vėžys: svarbiausi faktai ir statistika

Skydliaukės vėžys – liga, kuri prasideda skydliaukėje, esančioje priekinėje kaklo dalyje. Ši vėžio forma yra gana dažna, tačiau jos išgyvenamumas – itin aukštas. Dauguma susirgusiųjų, aptikus ligą anksti, visiškai pasveiksta.

Kas yra skydliaukės vėžys?

Skydliaukė – drugelio formos liauka, gaminanti hormonus, reguliuojančius kūno veiklą: širdies plakimą, kraujospūdį, temperatūrą ir medžiagų apykaitą. Vėžys prasideda, kai skydliaukės ląstelės ima nekontroliuojamai daugintis, sudarydamos darinį ar mazgą kakle. Ilgainiui auglys gali išplisti ir į kitus organus, tačiau dažniausiai jis pastebimas dar nepažengęs.

Dažniausiai pasitaikantys skydliaukės vėžio tipai yra:

• Diferencijuotas skydliaukės vėžys (apimantis papilinį, folikulinį ir Hürthle ląstelių potipius)
• Medulinis skydliaukės vėžys
• Anaplastinis skydliaukės vėžys

Kaip dažnai sergama skydliaukės vėžiu?

Pastaraisiais dešimtmečiais skydliaukės vėžio atvejų skaičius išaugo – tikėtina, dėl tikslesnių diagnostikos metodų. Remiantis naujausia statistika, per metus ši liga diagnozuojama maždaug 13–14 iš 100 000 žmonių. Kasmet tai sudaro apie 2,2% visų naujų onkologinių susirgimų. Daugiausiai susirgimų nustatoma tarp 51 ir 64 metų asmenų, dažniau pasitaiko moterims nei vyrams – moterys serga net tris kartus dažniau. Be to, vėžys dažnesnis tarp baltaodžių bei Azijos ir Ramiojo vandenyno salų kilmės gyventojų.

Nors diagnozių daugėja, mirtingumas išlieka labai žemas – ši liga sudaro vos 0,4% visų mirčių nuo vėžio. Daugiau nei milijonas žmonių visame pasaulyje gyvena po šios ligos diagnozės.

Kodėl išauga rizika?

Dauguma atvejų vystosi be aiškios priežasties, tačiau yra veiksnių, galinčių padidinti susirgimo tikimybę:

• Lytis – moterys serga dažniau
• Amžius – dažniausiai liga išsivysto vidutinio amžiaus žmonėms
• Paveldimumas – šeimos istorija ar tam tikri genetiniai sindromai padidina riziką
• Spinduliuotė – gydymas radiacija ar radiacijos poveikis vaikystėje gali būti rizikos veiksnys
• Mažas jodo kiekis dietoje – jodas saugo skydliaukę nuo nenormalių ląstelių

Paveldimos ligos, kurios dažniau lemia skydliaukės vėžį, yra daugybinė endokrininė neoplazija, šeiminis medulinis skydliaukės vėžys, Cowden sindromas ir kiti reti paveldimi sindromai.

Išgyvenamumas ir ligos eiga

Didžioji dauguma susirgusiųjų skydliaukės vėžiu gyvena dar ilgai – net ir po penkerių metų dar gyvena 98% pacientų, o aptikus ligą anksti, kai auglys neišplitęs, šis rodiklis siekia net 99,9%. Net ir tada, kai vėžys išplinta į kaklo limfmazgius ar aplinkinius audinius, išgyvenamumas išlieka labai aukštas.

Sunki, pavėluota ligos forma, kai vėžys jau spėjo išplisti į kitus tolimus organus, pasitaiko gana retai – tai nustatoma tik 3% atvejų, o išgyvenamumas tokiu atveju sumažėja iki 50%.

Nors per pastaruosius dešimtmečius naujų ligos atvejų padaugėjo, mirtingumas praktiškai nepakito – žmonės šia liga miršta retai ir dažniausiai vyresniame amžiuje (apie 74 metus).

Ankstyvas nustatymas

Skydliaukės vėžys dažniausiai nesukelia ryškių simptomų ir neturi aiškios priežasties, todėl prevencinių patikros programų nėra. Įtariant paveldimą riziką – kai šeimoje jau buvo ši liga, taikomi reguliarūs tyrimai, apimantys echoskopiją ar kraujo tyrimus. Jei randamas darinys ar įtariama priešvėžinė būklė, skydliaukė gali būti pašalinama, taip siekiama užkirsti kelia sunkesnėms ligos formoms.

Trumpai apie skydliaukės vėžį

Skydliaukės vėžys – viena iš dažnesnių onkologinių ligų, kuri dažniau pasitaiko moterims ir ryškesnė baltaodžių bei Azijos kilmės gyventojų tarpe. Nors ligos priežastys ne visada aiškios ir daugeliu atveju jos neįmanoma išvengti, išgyvenamumo rodikliai yra labai geri – net 98% žmonių gyvena bent penkerius metus po diagnozės. Ankstyvas nustatymas ir gydymas leidžia užtikrinti dar geresnę prognozę.