Kas sukelia RSV suaugusiesiems ir vaikams?

Respiratorinis sincitinis virusas (RSV) – tai plačiai paplitęs, sparčiai plintantis kvėpavimo takų virusas, dažniausiai sukeliantis lengvus, peršalimui būdingus simptomus. Daugeliu atvejų liga praeina savaime per savaitę ar dvi, tačiau kūdikiai iki 6 mėn. ir vyresni nei 60 metų suaugusieji priklauso didesnės rizikos grupei – jiems dažniau pasitaiko rimtų komplikacijų, tenka gydytis ligoninėje.

Simptomai ir grėsmė sveikatai

Šis virusas paveikia ir vaikus, ir suaugusius, dažniausi požymiai – užgulta ar varvanti nosis, kosulys, čiaudulys ir karščiavimas. Mažiausiems bei pagyvenusiems asmenims RSV neretai sukelia sunkias komplikacijas, pavyzdžiui, bronchiolitą ar plaučių uždegimą, ypač jei jų imunitetas silpnesnis.

Kaip plinta RSV?

Virusas perduodamas nuo žmogaus žmogui per oro lašelius, kai sergantis asmuo kosėja ar čiaudi, taip pat per tiesioginį kontaktą – bučinį ar rankos paspaudimą. Virusas gali išlikti gyvybingas ant rankų iki 25 minučių, o ant kietų paviršių (durų rankenų, vaikų lovyčių) – kelias valandas. Palietus tokį paviršių ir neplaunant rankų paliečiant burną ar nosį, virusui lengva patekti į organizmą.

Užsikrėtimo procesas

Virusas įsiskverbia per gleivines – burnos, nosies ar akių srityje. Inkubacinis periodas, t. y. laikotarpis nuo užsikrėtimo iki pirmųjų simptomų, trunka nuo 2 iki 8 dienų. Prasidėjus infekcijai, virusas sparčiai dauginasi viršutiniuose ir apatiniuose kvėpavimo takuose, todėl simptomai kartais būna stipresni nei įprastas peršalimas.

Rizikos veiksniai ir komplikacijos

Nors RSV dažniausiai sukelia lengvą infekciją, tam tikros gyventojų grupės kur kas jautresnės viruso komplikacijoms:

• Kūdikiai iki 6 mėnesių, ypač neišnešioti
• Vyresni nei 60 metų asmenys
• Asmenys su įgimtomis širdies ar plaučių ligomis
• Žmonės, kurių imunitetas nusilpęs (dėl ligų ar gydymo)
• Sergantys lėtinėmis širdies ar plaučių ligomis (širdies nepakankamumas, LOPL ir pan.)
• Sunkiu nutukimu ar cukriniu diabetu sergantys asmenys
• Slaugos įstaigų ar ilgalaikės priežiūros namų gyventojai
• Vaikai ar suaugusieji, turintys nervų-raumenų sutrikimų

Statistika rodo, kad kiekvienais metais su RSV susijusių hospitalizacijų ir mirčių skaičiai išlieka dideli tiek tarp mažų vaikų, tiek tarp vyresnių suaugusiųjų. Kūdikiai labiausiai pažeidžiami dėl nepakankamai subrendusios imuninės sistemos, senjorai dažnai serga sunkiau dėl senstančio imuniteto.

Kiek laiko žmogus užkrečiamas?

RSV galima užsikrėsti net tuomet, kai žmogus dar nejaučia jokių simptomų – tai įmanoma likus vienai ar dviem dienoms iki ligos požymių atsiradimo. Šis virusas itin lengvai plinta vaikų kolektyvuose, todėl ligos protrūkiai dažni darželiuose ir mokyklose. Kai vaikas virusą parsineša namo, jis lengvai perduodamas šeimos nariams.

Dažniausiai užkrečiamas laikotarpis trunka tol, kol sergantysis jaučia simptomus, t. y. apie 3–8 dienas. Tačiau žmonės, kurių imunitetas dėl įvairių priežasčių nusilpęs, gali platinti virusą ir ilgiau. RSV epidemijos dažniau kyla vėlyvą rudenį, žiemą ar pavasarį, tačiau konkreti „RSV sezono“ pradžia ir eiga kasmet skiriasi.

RSV prevencijos būdai

Geriausias būdas apsisaugoti – laikytis tų pačių saugumo taisyklių, kurios taikomos kitoms kvėpavimo takų infekcijoms:

• Sergant likti namuose ir vengti kontaktų su kitais
• Svarbu dengti burną ir nosį čiaudint ar kosėjant (naudoti servetėlę ar užsilenkti rankove, o ne delnu)
• Dažnai ir kruopščiai plauti rankas, ypač po kontakto su dažnai liečiamais paviršiais
• Vengti artimo kontakto su sergančiais žmonėmis, nebučiuoti, nebendrauti artimai, nesidalinti puodeliais, stalo įrankiais
• Reguliariai dezinfekuoti paviršius, kuriuos dažnai liečia keli asmenys – stalviršius, telefonus, durų rankenas
• Per ligos protrūkius stengtis mažinti laiką praleidžiamą kolektyvuose – darželiuose ar vaikų grupėse

Vakcinacija ir imuniteto stiprinimas

Svarbiausia apsauga rizikos grupėms – specifiniai skiepai bei vaistiniai antikūnai. Pagyvenusiems žmonėms ir tiems, kurie serga lėtinėmis ligomis ar turi silpną imunitetą, siūlomas vienkartinis skiepas nuo RSV. Jis rekomenduojamas visiems vyresniems kaip 75 metų asmenims, taip pat 60–74 metų žmonėms, jei jie priklauso rizikos grupei.

Kūdikiams yra dvi pagrindinės prevencinės priemonės: būsima mamai gali būti pasiūlyta vakcina nėštumo metu, arba jau gimusiam mažyliui gali būti skiriami monokloniniai antikūnai. Jie padeda sumažinti sunkios ligos tikimybę kūdikiams ir mažiems vaikams. Antikūnai rekomenduojami kūdikiams, gimusiems RSV sezono metu, ypač jei jie neišnešioti ar serga lėtinėmis ligomis. Jei motina nėštumo metu buvo paskiepyta, papildomi antikūnai kūdikiui nebūtini.

Vaikams, turintiems tam tikrų lėtinių sveikatos sutrikimų, gali prireikti ir papildomos antikūnų dozės antrą RSV sezoną, ypač jei jie serga sunkiais plaučių, imunodeficitiniais ar nervų sistemos sutrikimais.

Santrauka

RSV – itin užkrečiamas kvėpavimo takų virusas, galintis sukelti pavojingas komplikacijas kūdikiams ir vyresnio amžiaus suaugusiesiems. Užsikrėsti galima tiek oro lašeliniu keliu, tiek per užterštus paviršius ar artimą kontaktą. Labiausiai pažeidžiami asmenys – maži vaikai ir senjorai. Siekiant apsisaugoti svarbu laikytis higienos, vengti sergančiųjų, o priklausantiems rizikos grupėms – pasitarti dėl vakcinacijos ar antikūnų skyrimo.