Mononukleozės gydymas

Mononukleozė, paprastai vadinama „mono“, yra virusinė liga, kuri dažniausiai kyla dėl Epstein-Barr viruso (EBV) poveikio. Šia infekcija užsikrečia daug žmonių, ypač jaunesniame amžiuje. Liga pasireiškia stipriu nuovargiu, gerklės skausmu ir padidėjusiomis tonzilėmis. Gydymas daugiausia susijęs su simptomų malšinimu bei organizmo stiprinimu, kol imuninė sistema susidoroja su virusu.

Simptomų palengvinimas namuose

Daugeliu atvejų mononukleozės gydyti specialiais vaistais nereikia. Svarbiausia – atsirinkti tinkamas namų priežiūros priemones, kurios padeda pasijusti geriau ir išvengti komplikacijų.

• Gausiai ilsėkitės, ypač pirmosiomis ligos savaitėmis – leiskite organizmui atkaupti jėgas. Jums nebūtina visuomet būti lovoje, bet fizinė veikla turėtų būti labai ribota.
• Labai svarbu gerti pakankamai vandens – nuo keturių iki šešių stiklinių kasdien, o jei karščiuojate ir gausiai prakaituojate, skysčių gali reikėti dar daugiau.
• Kambaryje palaikykite vėsią temperatūrą, karščiui mažinti tinka drungna vonia ar šaltas kompresas ant kaktos.
• Gerklės skausmui malšinti galite skalauti šiltu sūriu vandeniu ar naudoti ledinius kompresus. Taip pat padeda ledinis arba šiltas kompresas, tačiau venkite dėti ledo tiesiai ant odos.
• Skausmą ir kūno tempimą galima kontroliuoti nestipriomis priemonėmis – jei diskomfortas tampa sunkiai pakeliamas, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
• Svarbu vengti kontaktinio sporto ir aktyvių fizinių veiklų, nes mononukleozė neretai padidina blužnį, kurią sužeidus gresia jos plyšimas. Net lengvas smūgis į pilvą gali tapti pavojingas.
• Sergant mononukleoze, kepenys taip pat gali būti jautrios, todėl reiktų vengti alkoholio, kol visiškai pasveiksite.
• Vaikai ir paaugliai turėtų atidėti aktyvius žaidimus ar imtynes iki visiško sveikimo.

Dauguma žmonių visiškai pasveiksta per 2–4 savaites, tačiau dalis pacientų jaučia nuovargį dar keliems mėnesiams. Kartais ligos simptomai užsitęsia pusę metų ar net ilgiau.

Vaistai nuo skausmo ir temperatūros

Nuo gerklės skausmo, karščiavimo ar raumenų maudimo galima naudoti nereceptinius vaistus, tokius kaip paracetamolis ar ibuprofenas. Pastilių ir purškalų nuo gerklės galima įsigyti daugelyje vaistinių.

Ypač svarbu: jaunesniems nei 19 metų asmenims griežtai nerekomenduojama vartoti vaistų, kurių sudėtyje yra aspirino ar salicilatų. Tai siejama su reta, bet pavojinga Reye sindromo rizika. Taip pat prieš vartodami kelis vaistus patikrinkite jų sudėtį – įsitikinkite, kad nevartojate kelių preparatų su tais pačiais aktyviais ingredientais vienu metu.

Suaugusieji gali naudoti aspiriną ar produktus su salicilatais, tačiau ir jiems patartina nesidubliuoti šių medžiagų bei pasitarti su gydytoju dėl tinkamų dozių. O mentolio turintys tepalai ar pleistriukai, kuriuose yra salicilatų, taip pat kartais rekomenduojama atsisakyti iki pilnametystės.

Receptiniai gydymo būdai

Dažniausiai pakanka simptominio gydymo, bet pasitaiko situacijų, kai reikalingi stipresni vaistai. Jei dėl stipriai išburkusių tonzilių sunku kvėpuoti ar ryti, gydytojas gali paskirti steroidų. Taip pat šie vaistai naudojami, jei atsiranda komplikacijų – kritiškai sumažėja kraujo plokštelių kiekis ar išsivysto anemija.

Kartais, jei kartu su mononukleoze prasideda bakterinė gerklės ar sinusų infekcija, reikia antibiotikų. Vis dėlto reikėtų vengti penicilino grupės antibiotikų, nes jie dažnai sukelia bėrimus pacientams, sergantiems mononukleoze. Tačiau tokiu atveju bėrimas nereiškia tikros alergijos.

Bandytos ir antivirusinės priemonės, pavyzdžiui, acikloviras bei kiti vaistai, tačiau tyrimai rodo, kad jų nauda mononukleozės eigai yra abejotina. Dėl papildomų komplikacijų gydytojas paskiria individualiai pritaikytas priemones.

Kaip saugotis komplikacijų

Mononukleoze sergant labai svarbu neatlikti sunkių namų ruošos darbų, o vaikus saugoti nuo aktyvių žaidimų ar imtynių. Grįžkite prie įprasto aktyvumo tik visiškai pasveikę – taip apsisaugosite nuo rimtų komplikacijų, ypač blužnies plyšimo.

Kiek laiko esate užkrečiamas?

Sunku tiksliai pasakyti, kiek laiko mononukleoze sergantis žmogus perduoda virusą kitiems. Kol jaučiami simptomai – paprastai apie keturias savaites ar ilgiau – užkratas lengvai perduodamas. Pasveikus Epstein-Barr virusas lieka organizme „miego būsenoje“, tačiau žymiai rečiau tampa užkrečiamu.

Ar mononukleozė pavojinga?

Daugumai žmonių mononukleozė nėra grėsminga liga ir pagrindinis nepatogumas – prarastas laikas darbe, mokykloje ar kitose veiklose. Svarbiausia saugotis blužnies plyšimo, todėl rekomenduojama kurį laiką vengti kontaktinio sporto ir sunkių fizinių krūvių.

Kaip greičiau pasveikti?

Nėra stebuklingų priemonių mononukleozei įveikti greičiau – liga natūraliai praeina pati. Pagreitinti gijimo procesą gali tik ilgesnis poilsis, pakankamas skysčių vartojimas ir rūpinimasis savo savijauta ypač pačioje pradžioje.

Pabaigai

Mononukleozę sukelia virusas, todėl antibiotikai paprastai nėra veiksmingi – daug svarbiau ilsėtis ir rūpintis savijauta. Savijautą gerinti padeda nereceptiniai vaistai nuo skausmo bei temperatūros, tačiau vaikai ir paaugliai turėtų vengti produktų su aspirinu. Kadangi liga dažnai paveikia blužnį, fizinį krūvį būtina riboti, kol simptomai visiškai išnyks.

Įprasta manyti, kad mononukleoze sergama tik kartą gyvenime. Visgi, kai jau užsikrečiama Epstein-Barr virusu, žmogus išlieka jo nešiotoju visą gyvenimą. Paprastai virusas išlieka neaktyvus, tačiau nusilpus imuninei sistemai gali atsinaujinti ir vėl sukelti ligą.