Vėžio remisijos tipai ir atsinaujinimas

Vėžio remisija yra terminas, apibūdinantis, kaip organizmas reaguoja į gydymą ir kas tai reiškia pacientui. Ši sąvoka nereiškia visiško pasveikimo, tačiau rodo didelę teigiamą eigą ligos kelyje. Aptarkime, ką reiškia remisija, kokių tipų ji būna, kuo ši būklė skiriasi nuo tikro išgijimo ir kas gali nutikti po remisijos.

Kas laikoma vėžio remisija

Remisija nustatoma, kai aktyvios ligos požymių nebūna bent vieną mėnesį. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad visi vėžio ląstelės išnyko ar kad ligos žymenų visai neaptinkama. Skiriami du pagrindiniai remisijos tipai: pilna ir dalinė.

Pilna remisija

Pilna remisija apibūdina būklę, kai ligos požymių neaptinkama jokiuose tyrimuose – nei gydytojo apžiūroje, nei vaizdinimo testuose, tokiuose kaip KT, magnetinio rezonanso ar PET tyrimai. Tokiu atveju gydytojai dažnai vartoja terminą „nėra ligos požymių“ (trumpinys NED). Tai laikoma viena geriausių galimų reakcijų į gydymą.

Dalinė remisija

Dalinės remisijos atveju vėžys vis dar aptinkamas, bet navikas iš esmės sumažėja arba sergant kraujo vėžiu sumažėja vėžinių ląstelių kiekis. Dalinė remisija dažnai apibūdinama kaip „stabili liga“ arba „kontroliuojamas auglys“. Gydymo metu gali būti vartojami terminai „dalinis atsakas“ ar „stabili eiga“.

Skirtingi remisijos apibrėžimai pagal vėžio tipą

Kraujo vėžio atvejais – pavyzdžiui, sergant leukemija ar limfoma – žodis „remisija“ vartojamas dažniau. Tuo tarpu kalbant apie kietuosius navikus, tokius kaip plaučių, krūties ar žarnyno vėžys, labiau įprasti terminai – „stabili liga“ arba „nėra ligos požymių“.

Remisija ir išgijimas – kuo skiriasi?

Dažnai žmonės klaidingai mano, kad remisija reiškia visišką pagijimą. Tiesa ta, kad ligos atkryčio tikimybė lieka net ir remisijos metu, nes dalis vėžio ląstelių gali būti pasislėpusios ar tiesiog neaptinkamos šiuolaikiniais tyrimo metodais. Ypač kalbant apie daugumą kietųjų navikų, retai vartojamas terminas „išgijimas“. Net jei grįžimo rizika maža, simptomų nebuvimas dažniausiai vis tiek apibrėžiamas kaip remisija, o ne visiškas išgijimas.

Atkryčio ir progresavimo galimybės

Kai liga grįžta po laikotarpio be simptomų, toks atvejis vadinamas atkryčiu arba ligos progresavimu. Galimi keli scenarijai:

• Remisija gali tęstis labai ilgą laiką.
• Vėžys gali sugrįžti ir vėl būti įvestas į remisiją, kartojantis cikliškai.
• Atsinaujinusi liga gali imti augti arba plisti po organizmą – tai vadinama progresavimu.

Mokslininkai vis dar aiškinasi, kodėl kai kurie vėžiai vėl suaktyvėja po daugelio metų. Vienas svarbių paaiškinimų – net ir po efektyvaus gydymo gali likti kelios ilgai snaudžiančios vėžinės ląstelės, kurios pradeda daugintis palankiomis sąlygomis.

Baimė dėl atkryčio ar progresavimo

Rizika, kad liga gali sugrįžti, yra nuolatinė daugelio žmonių, įveikusių vėžį, palydovė. Pacientai neretai jaučia nerimą dėl galimo atkryčio ar ligos progresavimo – tai žmogiška, nes būtent vėžio grįžimas yra pagrindinė mirties priežastis sergant šia liga. Todėl tyrėjai deda pastangas sukurti naujus metodus, kaip tą riziką sumažinti.

Ką reiškia remisija gydymo kelyje?

Nors remisija nebūtinai reiškia, kad liga likviduota amžiams, tai puiki žinia – vėžys gerai reaguoja į gydymą. Net jei gydymas nustoja veikti, šiais laikais egzistuoja daugybė kitų gydymo galimybių, kuriomis galima kontroliuoti vėžį, jei šis grįžta.

Vis dažniau kai kurie vėžiai, ypač pakartotinai gydomi, imami laikyti lėtine, kontroliuojama liga – tokia, kurią reikia stebėti ir nuolat gydyti, tačiau galima ilgą laiką išlaikyti stabilią būklę ir gyvenimo kokybę.