Raumenų trūkčiojimas: priežastys, simptomai, gydymas

Raumenų trūkčiojimas, dar vadinamas fascikuliacija, apibūdina nekontroliuojamus mažų raumenų grupių susitraukimus. Šis reiškinys gali pasireikšti įvairiose kūno dalyse ir kartais būna susijęs su nuovargiu, stresu ar gyvenimo būdo veiksniais, tačiau tam tikrais atvejais gali signalizuoti ir apie sveikatos problemą. Žemiau apžvelgiame dažniausias priežastis, diagnostiką, gydymo galimybes ir situacijas, kada verta kreiptis į gydytoją.

Kokios yra raumenų trūkčiojimo priežastys?

Raumenų susitraukimus gali sukelti įvairios būklės. Dalis jų yra laikinos ir mažiau pavojingos, tačiau kartais trūkčiojimas gali būti susijęs su rimtesne liga.

Dažnos, paprastai mažos priežastys

• Trūkčiojimas gali pasireikšti po fizinės veiklos, nes raumenys būna pavargę.
• Raumenų susitraukimus, susijusius su stresu ir nerimu, dažnai vadina „nerviniais trūkčiojimais“. Tai gali paveikti bet kurį kūno raumenį.
• Per didelis kofeino ir kitų stimuliatorių vartojimas gali sukelti raumenų susitraukimus bet kurioje kūno dalyje.
• Tam tikrų maistinių medžiagų trūkumas gali sukelti raumenų spazmus, ypač vokų, blauzdų ir rankų srityse. Dažniausiai minimi vitamino D, B grupės vitaminų ir kalcio trūkumai.
• Dehidratacija gali sukelti raumenų trūkčiojimą, ypač didesniuose raumenyse, tokiuose kaip kojos, rankos ir liemuo.
• Nikotinas, esantis cigaretėse ir kituose tabako produktuose, gali sukelti raumenų susitraukimus, ypač kojose.
• Raumenų spazmai gali pasireikšti akies vokų ar aplink akį srityje, kai vokas ar akies paviršius yra dirginamas.
• Kai kurių vaistų, įskaitant kortikosteroidus ir estrogeno tabletes, šalutiniai poveikiai gali sukelti raumenų spazmus. Susitraukimai gali paveikti rankas, kojas ar kitas kūno dalis.

Šios priežastys dažniausiai yra laikinos ir išnyksta savaime. Vis dėlto, jei manote, kad trūkčiojimą gali sukelti vartojami vaistai arba įtariate maistinių medžiagų trūkumą, verta pasitarti su gydytoju.

Didesnio rimtumo priežastys

Nors dauguma raumenų susitraukimų atsiranda dėl mažiau rimtų priežasčių ir gyvenimo būdo veiksnių, kai kurie raumenų spazmai gali būti susiję su nervų sistemos problemomis, įskaitant smegenis ir nugaros smegenis.

• Raumenų distrofijos yra paveldimų būklių grupė, kuri laikui bėgant pažeidžia ir silpnina raumenis. Jos gali sukelti raumenų susitraukimus veido, kaklo, klubų ir pečių srityse.
• Lou Gehrigo liga, dar vadinama amiotrofine lateraline skleroze (ALS), yra liga, kuri sukelia nervų ląstelių žūtį. Susitraukimai gali paveikti raumenis bet kurioje kūno dalyje, tačiau dažniausiai pirmiausia pasireiškia rankose ir kojose.
• Nugaros smegenų raumenų atrofija pažeidžia motorines nervų ląsteles nugaros smegenyse, paveikdama raumenų judesių kontrolę. Tai gali sukelti liežuvio raumens trūkčiojimą.
• Isaaco sindromas veikia nervus, kurie stimuliuoja raumenų skaidulas, sukeldamas dažnus raumenų susitraukimus. Spazmai dažniausiai pasireiškia rankų ir kojų raumenyse.

Raumenų trūkčiojimas paprastai nėra neatidėliotina situacija, tačiau jei jis kartojasi, stiprėja arba tampa nuolatinis, verta susitarti dėl gydytojo apžiūros.

Kokie yra raumenų trūkčiojimo diagnostikos metodai?

Jei trūkčiojimas kartojasi arba yra susijęs su kitais simptomais, sveikatos priežiūros specialistas gali paskirti vieną arba kelis tyrimus priežasčiai nustatyti:

• Kraujo ir šlapimo tyrimus, skirtus ieškoti infekcijos ar ligos požymių.
• Elektroencefalogramą (EEG), skirtą stebėti elektrinį aktyvumą smegenyse.
• Elektromiografiją (EMG), skirtą matuoti raumenų ir nervų elektrinį aktyvumą.
• Provokuotų potencialų tyrimus, skirtus stebėti elektrinį aktyvumą smegenyse, smegenų kamiene ir nugaros smegenyse.
• Vaizdavimo tyrimus, skirtus ieškoti navikų ar kitų anomalijų. Gali būti atliekama kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba pozitronų emisijos tomografija (PET).

Diagnozė priklauso nuo to, kur pasireiškia trūkčiojimas, kaip ilgai jis tęsiasi ir ar kartu atsiranda silpnumas, skausmas ar raumenų nykimas.

Kokios yra raumenų trūkčiojimo gydymo galimybės?

Gydymas paprastai nėra būtinas, jei raumenų susitraukimai susiję su laikinais veiksniais. Jie dažniausiai praeina savaime per kelias dienas. Tačiau jei trūkčiojimą sukelia kita būklė, gydytojas gali parinkti gydymą pagal nustatytą priežastį. Priklausomai nuo diagnozės, gali būti skiriami tam tikri vaistai simptomams palengvinti:

• kortikosteroidai, tokie kaip betametazonas ir prednizonas
• raumenų relaksantai, tokie kaip karisoprodolis ir ciklobenzaprinas
• neuromuskuliniai blokatoriai, tokie kaip incobotulinumtoxin A ir rimabotulinumtoxin B

Kartais svarbiausia yra ne pats trūkčiojimo slopinimas, o jo priežasties nustatymas ir pašalinimas.

Ką daryti, kad būtų išvengta raumenų trūkčiojimo?

Nors raumenų trūkčiojimo ne visada galima išvengti, yra keli įpročiai, kurie gali sumažinti jo tikimybę:

Valgykite subalansuotą mitybą

• Įtraukite šviežių vaisių ir daržovių į savo patiekalus.
• Pasirinkite pilno grūdo produktus kaip energijos šaltinį.
• Vartokite pakankamą baltymų kiekį, rinkdamiesi liesus šaltinius, tokius kaip vištiena ar tofu.

Pakankamai miegokite

• Stenkitės miegoti 7–9 valandas kiekvieną naktį, kad kūnas galėtų atsigauti, o nervų sistema pailsėtų.

Valdykite stresą

• Praktikuokite atsipalaidavimo technikas, tokias kaip meditacija, joga ar Tai Chi.
• Reguliarus fizinis aktyvumas taip pat gali padėti sumažinti įtampą.
• Jei stresas ar nerimas užsitęsia, verta pasitarti su specialistu.

Apribokite kofeiną

• Mažinkite kofeino turinčių gėrimų ir maisto produktų vartojimą, nes jie gali sukelti arba pabloginti raumenų trūkčiojimą.

Mečiau rūkyti

• Rūkymas į organizmą patenka nikotiną, kuris yra stimuliatorius ir gali paveikti nervų sistemą. Rūkymo atsisakymas gali sumažinti raumenų trūkčiojimo ir kitų sveikatos problemų riziką.

Peržiūrėkite vaistus

• Jei vartojate vaistus ir pastebite raumenų trūkčiojimą, pasitarkite su gydytoju. Jis gali pasiūlyti kitą gydymo variantą, jei įtariamas šalutinis poveikis.

Kada kreiptis į gydytoją?

Susisiekite su sveikatos priežiūros specialistu, jei raumenų trūkčiojimas tęsiasi ilgiau, kartojasi arba atsiranda kartu su silpnumu, raumenų nykimu, skausmu ar kitais naujais simptomais.

Taip pat verta kreiptis į gydytoją, jei trūkčiojimas trukdo kasdieniam gyvenimui, plinta į kelias kūno vietas arba kyla įtarimas, kad jį sukelia vartojami vaistai ar mitybos trūkumas.

Kokie yra namų gydymo būdai raumenų trūkčiojimui?

Dažnos raumenų susitraukimo priežastys gali būti mažinamos keičiant gyvenimo būdą, kad nervai ir raumenys būtų sveiki ir tinkamai funkcionuotų. Šie pokyčiai apima:

• valgyti sveiką ir subalansuotą mitybą
• vartoti maisto papildus, kad būtų kompensuoti trūkumai
• vidutiniškai mankštintis, tinkamai apšylant ir atvėsinant
• mažinti kofeino vartojimą
• pakankamai miegoti
• mažinti stresą per jogą, sąmoningumą ar meditaciją
• išlaikyti tinkamą hidrataciją